Vietovardžiai, kilę iš žemės valdymo, žemės naudojimo ir žemėtvarkos terminų

LTLietuvos teritorijoje yra šimtai lietuviškų kaimų, vienkiemių, upelių ir ežerų vardų, kilusių iš žemėvaldos ir žemėtvarkos terminų. Toko pobūdžio senovės vietovardžiai išliko gyventojų atmintyje ir kai kuriuose rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose. Daugumos jų atsiradimą lėmė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės XVI a. agrarinė Valakų reforma. Jos pėdsakus turime tiktai etnografinėje Lietuvoje ir vakarinėje Baltarusijos dalyje. Tokio pobūdžio žemės ūkio pertvarkymų nebuvo rytų ir pietryčių kaimyninėse valstybėse, nebuvo kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų užkariautose prūsų, kuršių, latvių ir latgalių žemėse. (Mano užklaustas šiuo reikalu rusų rašytojas toponimistas L Uspenskis atsakė, kad jis, būdamas matininku, 1920-1930 metais apkeliavo visą Pskovo sritį ir neužtiko nė vieno toponimo, kilusio iš Valakų reformos terminų. Kur nebuvo tokios reformos, nesusidarė ir šių toponimų). Valakų reforma radikaliai pertvarkė didelės mūsų krašto dalies žemėvaldą, paliko žymius pėdsakus krašto socialiniame ir politiniame gyvenime, iš pagrindų pakeitė reformos paliestų žemių vietovardžius. Istoriniai rašytiniai dokumentai rodo, kad valakiniai kaimai buvo suprojektuoti iš kelių kaimelių ir jiems dažniausiai buvo duodamas vieno iš sujungtų kaimelių vardas. Kadangi žemėtvarkos dokumentuose - inventoriuose buvo surašytos tiktai naujos žemėtvarkos žinios, tiktai nauji kaimų pavadinimai, tai senieji kaimelių vardai išnyko ir mes jų turbūt nesužinosime [p. 122].