Kauzacijos raiška Baltijos regiono kalbose : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kauzacijos raiška Baltijos regiono kalbose: disertacija
Publication Data:
Vilnius, 2001.
Pages:
142 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Lietuvių kalbos institutas, 2001. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Expression of causation in the languages of the Baltic region Vilnius, 2001 28, [1] p., įsk. virš
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje tiriama ir lyginama, kaip semantinės kauzacijos kategorija reiškiama trijų kalbų – lietuvių, norvegų ir suomių – veiksmažodžių sistemose. Tiriamos kalbos vartojamos tame pačiame (Baltijos) regione, bet skiriasi tiek savo kilme, tiek struktūra, todėl kauzacija jose reiškiama skirtingai. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias pagrindines išvadas: (1) Pagal formaliąją struktūrą lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvai skirstytini į du tipus: (a) morfologiniai kauzatyvai (kauzatyviniai veiksmažodžiai), kurie savo ruožtu sudaro du potipius: kauzatyvai su formaliuoju kauzacijos rodikliu (afiksiniu ir apofoniniu) ir kauzatyvai be formaliojo kauzacijos rodiklio; (b) sintaksiniai kauzatyvai (kauzatyviniai veiksmažodiniai junginiai). Lietuvių ir suomių kalbose pagrindinis kauzacijos raiškos būdas yra morfologiniai kauzatyvai su afiksiniu kauzacijos rodikliu, o norvegų kalboje –sintaksiniai kauzatyvai bei morfologiniai kauzatyvai be formaliojo kauzacijos rodiklio. (2) Lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvų formuojamos kauzacinės konstrukcijos skirstytinos į du tipus: a) vieno lygmens kauzacinės konstrukcijos (jas formuoja visi morfologiniai kauzatyvai ir sintaksiniai kauzatyvai, kurių abu nariai sakinyje funkcionuoja kaip vienas sintaksinis vienetas); b) dviejų lygmenų kauzacinės konstrukcijos (jas formuoja sintaksiniai kauzatyvai, kurių kiekvienas narys sakinyje formuoja atskirą sintaksinį lygmenį). (3) Lietuvių, norvegų ir suomių kalbų morfologiniai ir sintaksiniai kauzatyvai, nusakantys tas pačias situacijas, ne visuomet laikytini atitikmenimis. Jų reikšmių skirtumus lemia skirtingos semantinės ir sintaksinės savybės. [Iš leidinio]

ENThe expression of semantic causation in verb systems of three languages: Lithuanian, Norwegian and Finnish is compared. The languages concerned are used in the same (Baltic) region but their origin and structure are different; therefore, causation is expressed differently in them. The results of the research suggest that: (1) according to formal structure, the Lithuanian, Norwegian and Finnish causatives can be grouped into two types: (a) morphological causatives (causative verbs) which in turn fall into two subtypes: causatives with the formal causation index (affixal and apophonic) and causatives without the formal causation index; (b) syntactic causatives (causative verb phrases). The Lithuanian and Finnish languages prefer morphological causatives with affixal causation index while the Norwegian language prefers syntactic causatives and morphological causatives without the formal causation index. (2) causative constructions formed by the causatives of the Lithuanian, Norwegian and Finnish languages form two types: a) single-level causative constructions (formed by all morphological and syntactic causatives both components of which function as a single syntactic unit in a sentence); b) two-level causative constructions (formed by syntactic causatives, every component of which form a separate syntactic level in a sentence). (3) Lithuanian, Norwegian and Finnish morphological and syntactic causatives describing the same situations should not always be considered equivalents. The differences in their meanings are determined by semantic and syntactic features.

Related Publications:
Parūpinamieji veiksmažodžiai "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne" / Gertrūda Naktinienė. Kalbos kultūra. 2011, 84, p. 150-164.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10844
Updated:
2022-02-07 20:09:27
Metrics:
Views: 15
Export: