Kauno knygos kultūra 1843-1918 metais : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kauno knygos kultūra 1843-1918 metais: disertacija
Alternative Title:
Valency of Lithuanian Adjectives
Publication Data:
Vilnius, 2002.
Pages:
226 lap
Notes:
Dr. disert. (humanitariniai m.) - Vilniaus universitetas, 2002. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTKauno knygos kultūra 1843–1918 metais plėtojosi sudėtingomis sąlygomis, kurias nulėmė carinės Rusijos politiniai tikslai ir Pirmojo pasaulinio karo veiksmai. Kauno rusiškų knygų leidybos analizė rodo, kad jos organizacijos bruožus nulėmė bendrosios Rusijos gubernijoms būdingos tendencijos. XIX a. viduryje pradėtą Kauno lietuviškų ir lenkiškų knygų leidimą, nespėjusį įgauti ryškesnių bruožų, 1864 metais nutraukė suvaržytos lietuvių bei lenkų kultūros ir spaudos teisės. Kaune pradėta leisti lietuviška religinė, visuomeninė, mokomoji, mokslo populiarioji ir grožinė literatūra tuo metu atliko aktualią kultūrinę, švietėjišką ir idėjinę misiją: išplėtė knygos vaidmenį, skatino savišvietą bei ugdė tautinę savimonę. Ši leidyba paspartino miesto lietuvėjimo procesus ir pakeitė jo įvaizdį, nes Lietuvos istorijoje Kaunas pirmą kartą iškilo kaip lietuvių kultūros centras. XIX a. antrosios pusės Kauno poligrafijos raidos tyrimas patvirtina, kad jai didelę įtaką padarė Rusijos spaudos politika, apribojusi šio miesto komercinių spaustuvių ir litografijų veiklą. Kauno visuomeninio gyvenimo modernėjimui įtakos turėjo mieste sklidusi įvairių politinių krypčių nelegali spauda rusų, lenkų, lietuvių ir jidiš kalbomis, skatinusi pasipriešinimo carinei valdžiai sąjūdžio plėtrą. Spaudos draudimo metais Kauno virtimą svarbiu lietuviškų knygų platinimo bei jų tranzitinio gabenimo centru nulėmė katalikų dvasininkijos vyresnybės susitelkimas mieste ir vyskupo M. Valančiaus organizuota knygnešystės veikla. Miesto bibliotekų veiklos analizė liudija, kad jų indėlį į knygos kultūros raidą nulėmė carinė bibliotekų politika, griežtai reglamentavusi šių įstaigų steigimo, spaudinių fondų komplektavimo ir atvirumo visuomenei sąlygas.

ENThe valency of masculine gender (MG) and feminine gender (FG) forms and the neuter (N) form of adjectives of modern Lithuanian is synchronically described in the doctoral thesis; differences in the valency of the corresponding MG, FG and N forms determined by the semantic and syntactic differences of the spoken forms […] are discussed. The analysis of adjectives from the point of view of valency has just begun (cf. Tekorienė 1983, 1985, 1990). The work deals with the trends of adjective usage that have previously been left out by the linguists, some linguistic phenomena are newly interpreted. The valency of an adjective is perceived in the work as ability, determined by the meaning of a word, to open a number of empty positions that are taken in the sentence (or a word group) by words carrying certain meaning, their forms or equivalents. According to valency, adjectives are classified not as lexemes but as sememes. Once the adjective is used in its different meanings, the valency may differ both from the quantitative and qualitative point of view. Valency is linked to three levels: the abstract level of logical semantics and two specific levels of language: syntactic and lexical semantic level. It is assumed that the semantic functions of the arguments and the semantic structure of a sentence depend on how the situation described is interpreted. It also presents certain aspects of the situation we perceive. The valency of the comparative and superlative degrees of adjectives is related not only to the meaning of the adjective but also to the particularity of the grammatical category of degree to express differences in the quantity of the features of objects.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10843
Updated:
2022-02-07 20:09:12
Metrics:
Views: 6
Export: