Kasdienis pasaulis ir savastis : disertacija

LTFilosofinis pažinimas ir kasdienės žinios ilgai buvo išskiriami kaip du skirtingi mąstysenos tipai. Teorinis mąstymas ir praktinė nuovoka, dieviškas pažinimas ir žemiški įgūdžiai, mokslinės žinios ir kasdienės nuomonės – kiekviename filosofijos istorijos tarpsnyje savaip įvardinama ši perskyra. Kad ir kaip ji būtų įvardinta, jos esmė tokia pati: filosofinis pažinimas nebendramatiškas kasdienio pasaulio patirčiai. Tyrimo objektas – kasdienio pasaulio bei į kasdienį pasaulį įpintos savasties (šiuolaikinėje Vakarų filosofijoje – Selbst, soi, self) sampratos. Tema interpretuojama dvejopu būdu: pirma, kap naujųjų laikų pažįstančiojo subjekto ir pažįstamojo pasaulio perskyros kritikos išdava, antra, kaip savarankiška šiuolaikinės filosofijos tema, kurios šaltinis yra pati kasdienė patirtis. I-oje dalyje, skirtoje toms nuostatoms, kurios nulemia faktą, kad kasdienio pasaulio tema naujųjų laikų diskurse lieka neaktualizuota, kritiškai analizuojami naujųjų laikų filosofų R. Descarteso, T. Hobbes’o. D. Hume’o, J. Locke’o, I. Kanto. G.W.F. Hegelio veikalai. Aptariant diskurso lūžius aptariamos S. Kierkegaardo. F. Nietzsche’s, E. Husserlio,. M. Heideggerio, L. Wittgensteino, M. Buberio, J.F. Lyotardo nuostatos. Nagrinėjant naujųjų laikų filosofijos ir jų transformacijų šiuolaikinėje filosofijoje nuostatas interpretuojamos H.G. Gadamerio, M. Foucault, G. Deleuze’o, Ch. Tayloro ir kt. mąstytojų įžvalgos. II ir III-oje dalyse, skirtose kasdienio pasaulio ir savasties sampynai aptarti, pagrindinis šaltinis yra pati kasdienybė, kuri traktuojama kaip laukas, besikeičiantis pagal konkrečią situaciją bei savo ruožtu keičiantis savastį.

ENPhilosophical cognition and casual knowledge for a long time were distinguished as two different types of mindset. Theoretical thinking and practical perception, divine cognition and earthly skills, scientific knowledge and casual opinions – in every period of the history of philosophy, this prospect is being named in a different way. Whatever name it carries, its meaning remains unchanged: philosophical cognition is not congruent to the experience of casual world. The object of research are the concepts of the casual world and the self (in the modern Western philosophy – Selbst, soi, self) intertwined into the casual world. The topic is interpreted in a twofold way: firstly, as a result of criticism of the world separation between the new age cognising subject and the cognised world, secondly, as an independent topic of the modern philosophy, deriving the same casual experience as its source. The first part, dedicated for the provisions determining the fact that the topic of the casual world remains not actualised in the discourse of the new times, contains a critical analysis of the works by the new age philosophers. The analysis of interpretations of the new age philosophy and the transformations in the modern philosophy contains the interpretations of H.G. Gadamer’s, M. Foucault, G. Deleuze’s, Ch. Taylor’s etc. insights. The main source of the second and the third parts dedicated for the discussion of the casual world and the definition of the self, is a casual reality itself, which is treated as a field changing according to a specific situation and in turn, changing the self.