J. Bielinio gatvė

LTUAB "Urbanistika" parengė kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio gatvėje projektinius pasiūlymus. Būsimojo pastato sklypas patenka į Biržų senojo miesto vietos (UK 3219) istorinės miesto dalies (UK 17073) teritoriją. Suformuotame 4761 m2 dydžio sklype numatomas 1166 m2 dydžio užstatymo plotas. Šioje miesto dalyje archeologiniai tyrimai nėra vykdyti, neparengtas ir senamiesčio regeneracijos projektas. 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti žvalgomieji tyrimai kultūriniam sluoksniui nustatyti ir įvertinti. 2014 m. žvalgomųjų tyrimų metu buvo iškastos 4 perkasos (kiekviena 5x2 m dydžio) bei 2 šurfai ištiriant 47 m2 plotą. Perkasoje 1 (10 m2), kastoje suformuoto sklypo ŠR kampe, kultūrinio sluoksnio ir archeologinių struktūrų nerasta. Perkasoje 2 (10 m2) 80 cm gylyje rasti apie 3 m ilgio ir iki 50 cm pločio stovėjusio pastato pamatų fragmentai, kloti ant pirminio paviršiaus. Perkasoje 3 (10 m2), kastoje sklypo PR pusėje, apie 4,5 m nuo J. Bielinio gatvės kelkraščio, rastas stovėjusio pastato pamatų su mūriniu rūsiu fragmentas. Š sienos ilgis 2,5 m, pamatų plotis iki 80 cm, R sienos ilgis 1,2 m, ji tęsiasi į P pusę už perkasos ribų. Rūsio apačia su sudegusios medienos fragmentais pasiekta 1,9–2 m gylyje nuo esamo paviršiaus (Habs 54,00 m). Ant sudegusių grindų rasti masyvaus stiklinio butelio fragmentai, datuojami XVII a. II puse. Atidengtame 3 m2 rūsio plote rasti suversti XVII a. II pusės krosnies kokliai su moliu. Krosnies pado nerasta, rūsys tęsiasi J. Bielinio gatvės link. Perkasa pateko į XVII a. pastato vidų, todėl pastato dydžiui nustatyti reikalingi detalieji tyrimai.Perkasa (šurfas) 4 (4 m2 ) kasta sklypo PV kampe, kalvelėje. 30–70 cm gylyje rasti stovėjusio pastato P sienos pamatai, kurių plotis 0,9–1 m, storis iki 70 cm. Atidengtą pamatų fragmentą galima datuoti XIX a. II puse. Pamatai kloti ant supilto iki 70 m storio molio su pasitaikančiomis griuvenomis sluoksnio. Tyrimų metu nustatyta, kad šioje vietoje paviršius sukeltas iki 1 m, nes buvęs pirminis paviršius iki piliavietės statybos fiksuotas 1 m gylyje nuo šiuo metu esamo paviršiaus (Habs 55,65 m). Tarp supilto molio sluoksnio rasta XVII a. II pusės herbinių Boguslavo Radvilos bei Liudvikos Karolinos koklių fragmentų. Perkasa 5 (3 m2) kasta sklypo ŠV kampe. Iki 60 cm gylio fiksuota permaišyta (ariama) žemė. Nejudintas molio sluoksnis pasiektas 70 cm gylyje (Habs 54,00 m). Susiformavusio ankstyvo kultūrinio sluoksnio ir struktūrų neaptikta. Rasti XVIII a. pabaigos-XX a. pradžios radiniai, patekę su užpiltine žeme. Perkasa 6 (10 m2) kasta sklypo viduryje. Perkasos ŠV pusėje fiksuoti XIX a. II pusėje-XX a. stovėjusio ūkinio pastato pamatų fragmentai. Iki 70 cm gylio (Habs 55,55 m) fiksuota tamsi buvusi dirbama žemė. Nejudinto priemolio sluoksnis pasiektas 50–70 cm gylyje. Rasti XIX a. II puse-XX a. datuojami radiniai. [...] [p. 294, 297-298].

ENDuring the 2014 field evaluation on J. Bielinio street in Biržai, four 5x2 trenches and two test pits (a total of 47 m2) were excavated. At a depth of 80 cm in trench 2, fragments of a building foundation laid on the original surface were discovered. In trench 3, a fragment of a building foundation with a masonry basement was found. The 3 m2 area excavated in the basement contained second half of the 17th century stove tiles with clay: 70 green glazed panel tiles (Blattkacheln) with a medallion, 35 cornice tiles (Gesimskacheln) with the same theme, 5 ‘crest’ tiles (Bekrönungskacheln), and 4 corner tiles (Eckkacheln). Based on the Biržai castle and old town material, the tiles date to the second half of the 17th-early 18th century. Stove tiles with the same theme have also been found at Bauska castle. At a depth of 30–70 cm in trench (test pit) 4, the foundation of a building’s S wall was unearthed and was able to be dated to the second half of the 19th century. It was determined during the investigation that the surface at this site had been raised up to 1 m. Second half of the 17th century stove tile fragments with the coat-of-arms of Boguslavas Radvila and Liudvika Karolina Radvilaitė were found in the clay fill layer.