Kretingos dvaro ūkvedžio namo teritorija

LT2014 m. gegužės-liepos mėnesiais ūkvedžio namo kiemo tyrinėjimus tęsė D. Jazbutytė. Jų metu iškasta perkasa ir 5 šurfai (bendras 28 m2 plotas), žvalgymai atlikti 400 m2 plote. Tyrimų metu aptiktas 1,2–1,3 m storio XVIII a. pabaigos-XX a. kultūrinis sluoksnis. Nustatyta, kad XVIII a. pabaigoje-XIX a. I ketvirtyje ūkvedžio namo ir jo priestato vietoje stovėjo nenustatytos paskirties medinis pastatas, orientuotas R-V kryptimi. Tyrimų metu buvo aptiktas 14,6 m ilgio ir apie 1,8 m aukščio išorinės sienos pamato su cokoliu fragmentas, atsidengęs 85–90 cm gylyje nuo esamo paviršiaus. Archeologinių tyrimų metu taip pat buvo patikrinta už ūkvedžio namo ir Dupulčio upelio, šalia dvaro malūno (elektrinės) esanti teritorija. Joje aptiktas iki 2,3 m storio supiltinis sluoksnis su XX a. statybinėmis griuvenomis ir buitinėmis šiukšlėmis. [...] [p. 225-226].

ENIn 2014, KM conducted an investigation on the grounds of the steward’s house at Kretinga manor. A total of 28 m2 were excavated, 400 m2 were surveyed, and a 1.2–1.3 m thick, late 18th-20th century cultural layer was discovered. It was determined that a wooden house, with an E–W orientation and an undetermined purpose, stood in the courtyard in the late 18th-first quarter of the 19th century. The base of the external wall’s foundation was about 90–95 cm high and 80 cm thick. The foundation was made of unworked large and medium-sized fieldstones bound with clay. One room of the building was paved with fired clay bricks placed lengthwise. After the building burnt down, a brick steward’s house with an annex was erected at its site in 1834. The cultural layer contained fired clay bricks (some of which had fused during the fire), roof tile fragments, sherds of household pottery, and two Prussia Frederick II the Great (1740–1786) threegroats (Ger. Kreuzers).