Istorinė mokslo kalbos epistemologinių tyrimų tipologija

LTDisertacijoje analizuojama, kokias esmines transformacijas patyrė kalbos pažintinių galių tyrimai, išskiriamos dominuojančios mokslo kalbos tyrimų tendencijos, tyrinėjami jų virsmo ypatumai, vidinė proceso logika bei pažintinė skiriamų modelių vertė. Skiriami 4 mokslo kalbos tyrimų epistemologiniai modeliai: esencialistinis: kalbą tapatinantis su žinojimu ir tiriantis jos galimybes atskleisti daiktų esmę ir pasaulio prigimtį; formalistinis: akcentuojantis mokslo kalbos formalų aspektą ir tyrinėjantis jos instrumentinę funkciją; logicistinis: pabrėžiantis vieningą mokslo kalbos loginę struktūrą ir siekiantis jos dėka atskleisti pasaulio struktūrinę vienybę ir žinojimo loginį apspręstumą; funkcionalistinis: atmetantis pasaulio rekonstravimo vieninga ir vienintele mokslo kalba idėją ir skirtingu kalbos funkcionavimu aiškinantis mokslų skirtingumą. Tyrinėjami svarbiausi mokslo kalbos funkcionavimo lygmenys, kuriais reiškiasi konstruktyvinės kalbos galios teorinio mąstymo procese. Gilinamasi į kalbos ir žinojimo santykio, kalbos ir pasaulio sąveikos, kalbos ir jos loginės formos, kalbos ir mokslo santykio klausimus, atsakymai į kuriuos filosofijoje sąlygojo svarstymus, kokios yra kalbos pažintinės galimybės ir jų ribos, kaip ji veikia pažinimo turinį. Analizuojama mokslo sampratos transformacija, keičianti mokslo kalbos tyrimų paradigmą ir suponuojanti klausimą, kiek kalba yra ir turi būti sąlygota teorinio konteksto ir kiek ji pati dalyvauja teorijos konstravime, kas leidžia tyrinėti mokslo kalbos modeliavimo ir kalbos funkcionavimo įvairovės studijų pažintinę vertę.

ENThe dissertation analyses the main developments in the studies of the cognitive power of language, distinguishes the dominant trends in the studies of scientific language, and examines the nature of these developments, the internal logic of the process and the scientific value of the models distinguished. Four epistemological models of the study of scientific language are distinguished: the essentialist, which equates language to knowledge and examines how language reveals its essence and the nature of the world; the formalist, which emphasises the formal aspect of scientific language and examines its instrumental function; the logicist, which emphasises the unified logical structure of scientific language and seeks to disclose the structural unity of the world and the logical determinism if knowledge through it; and the functionalist, which rejects the idea of the reconstruction of the world through the unified and unique scientific language and explains the differences between sciences by the different functioning of language. The dissertation discusses the main levels of the functioning of scientific language; explores the relation between language and knowledge, language and science; the interaction between language and the world, language and its logical form. The answers to these questions have influenced discussions in philosophy regarding the cognitive power of language, its limits, and how it affects the content of knowledge. The dissertation analyses the paradigmatic shifts in the study of the scientific language and poses a question regarding the extent to which language is or should be influenced by the theoretical context.