Archeologiniai tyrimai Šventojoje

LT2013−2015 m. LII vykdė mokslinių tyrimų projektą "Lietuvos pajūrio neolitizacija". Pagal Visuotinės dotacijos priemonę projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-021). Svarbi projekto darbų kryptis yra gyvenviečių tinklo tyrimai Lietuvos pajūrio ruože tarp Palangos ir Būtingės. Tyrimais siekiama aptikti kuo daugiau priešistorinių gyvenviečių, datuoti jas, nustatyti funkciją. Kitas uždavinys-bioarcheologinės medžiagos rinkimas laboratoriniams tyrimams, būtiniems priešistorinės ekonomikos pažinimui. Šventosios archeologinį kompleksą sudaro apie 60 radimviečių (radimviete šiame darbe vadinama vietovė, kur archeologinių radinių tankis yra ne mažesnis kaip 2 radiniai 1 m2), datuojamų nuo vėlyvojo mezolito iki vėlyvojo bronzos amžiaus. Didžioji dalis radimviečių šiandien yra saugoma valstybės kaip Šventosios senovės gyvenvietė (UK 1813), tačiau jos tęsiasi ir į Š nuo jos iki pat Latvijos sienos. Funkciniu aspektu radimvietės gana įvairios: gyvenvietės, gintaro dirbtuvės, priekrančių šiukšlynai, žvejybos vietos, kadaise buvusios dabar jau užakusių senovinių lagūnų, ežerų, upių ir upelių duburiuose, jų krantuose. Tam 2014 m. atlikti detalieji tyrimai Šventosios radimvietėse 43 ir 4. 2014 m. paviršius vizualiai žvalgytas arimuose, pastatų statybvietėse, tvenkinių ir melioracijos griovių kasimo vietose tarp Palangos ir Lietuvos–Latvijos sienos. Būtingėje arimai žvalgyti maždaug 3,5 km ilgio senovinio ežero kranto ir duburio atkarpoje. Jau 2013 m. pavasarį laukuose aptikta pavienių titnago nuoskalų, titnaginio durklo fragmentas. [...]. [Iš teksto, p. 63]

ENDuring 2013−2015, the scientific research project Lietuvos pajūrio neolitizacija [The neolithisation of the Lithuanian coast] was conducted at the Lithuanian institute of history. During it, a field evaluation was conducted between Palanga and the Lithuanian-Latvian border and excavations were conducted at the Šventoji find spots 43 and 4. Three new middle neolithic find spots: Būtingė 5, 7 and Šventoji 53, the last being a wetland type, were discovered to the N of Šventoji through fieldwalking. 25 400 m2 were surveyed using a magnetometer. 58 boreholes were drilled to a depth of 1−4.35 m. Two trenches and two test pits (a total of 61 m2 ) were excavated at the Šventoji find spot 43. The soil was water screened through 4 mm sieves. A 0.35 m thick archaeological layer of peat and peaty sand was discovered under a 0.3 m thick plough zone layer. Amber (about 2000 specimens, about 0.7 kg), flint (about 1900 specimens, about 1.6 kg), other stone (about 2000 specimens, about 22 kg), pottery (about 1500 specimens, about 1 kg), and fish and animal bone (about 26000 specimens, about 10 kg) finds were discovered but no wood had survived. The pottery was similar to typical pit-comb ware, was contemporaneous with it, was abundantly decorated with deep pits and toothed stamps, and was thin walled. It differed only in the shell temper and the lack of the typical comb-like indentations. The same horizon was characterised by a sparse flint microlith inventory, and ground slate gouges. The zooarchaeological material shows that the inhabitants engaged in the catching of freshwater fish, seals, and forest animals. The settlement was dated to 3900−3700 cal bc using the AMS method. Such a find assemblage was distinguished and precisely dated for the first time in Lithuania.Šventoji find spot 4 is a fishing and midden site at the deepest spot, i.e. an underwater pit, in the shallow marine lagoon. One 18x2 m trench was excavated in 2014 and 477 finds collected: 223 wood, 123 pottery, 17 mammal, bird, and rodent bones, 68 hazel nuts, and 23 scorched water chestnuts (Trapa natans). Tens of thousands fish bones, scales, and teeth were discovered by water screening. Ten diatom and nine macrobotanical samples were studied, 15 AMS dates were obtained, and the mollusc and tree species were identified. It was determined that in many cases the sherds from the bored cores show how, instead of repairing vessels, the sherds were reused as weights by tying them to nets. Two horizons with Narva culture pottery and one with Globular Amphora culture (GAC) pottery were distinguished, both of which date in general to 3000-2600 cal BC. GAC pottery replaced Narva culture pottery circa 2700 cal BC. [From the publication]