Competitiveness of the Baltic States industries : evidence from the foreign direct investments impact on the trade specialization in the EU single market
LTApibendrinant pagrindinius tiesioginių užsienio investicijų (TUI) bruožus Baltijos šalyse yra svarbu pabrėžti pokytį TUI sektoriaus struktūroje: 1992–1995 m. didžioji dalis TUI teko gamybos sektoriui, o pastaraisiais 1995–2003 metais dauguma TUI buvo nukreipta į paslaugas. Tiesioginės užsienio investicijos į gamybą teko daugiausia žemų technologijų pramonei. TUI sustiprino šią ekonominę struktūrą ir didelių struktūrinių pokyčių nesukūrė. Latvija ir Lietuva, kurių TUI tekstilės, medienos produktų ir naftos perdirbimo produktų srityse orientuota į eksportą, yra panašesnės į kitas mažiau išsivysčiusias pereinamojo laikotarpio šalis. Estijai labiau, nei kitoms dviem šalims, pavyko pritraukti į eksportą orientuotas transnacionalines korporacijas, besispecializuojančias aukštųjų technologijų produktuose, kai tuo tarpu Latvija ir Lietuva vis dar naudoja savo kaip mažų kaštų šalių konkurencinį pranašumą pritraukiant į eksportą orientuotas dukterines įmones, veikiančias žemų ir vidutinio lygio technologijų pramonės šakose. TUI poveikio šalies eksporto pozicijai lygis daugiausia priklauso nuo kitų politikų, padedančių ir didinančių TUI srautus, o taip pat nuo technologinio mokymosi ir „persipildymo“ efekto nacionalinėse kompanijose. Tokiu būdu TUI gali sustiprinti gamybos ir paslaugų pramonės funkcijas regioninėje rinkoje. Tuo pačiu Baltijos šalys, kaip tranzitinės tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, turėtų ir toliau pritraukti nemažai tarptautinių TUI srautų. Baltijos šalių eksporto konkurencingumas priklausys nuo jų ilgalaikių inovacijų ir konkurencingumo strategijų.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Konkurencingumas; Konkurentabilumas; Prekybos specializacija; Tiesioginės užsienio investicijos; Baltic States; Competitiveness; Foreign direct investment; Trade specialization.
ENIn summarizing the main features of FDI in the Baltic States it's important to highlight the shift in FDI sector structure: in 1992-1995 major part of FDI went to manufacturing sector, while in the last years 1995-2003 most of FDI has been directing to services. Manufacturing FDI went mainly into low-tech industries. FDI has reinforced the given economic structure and has not generated much structural change. Latvia and Lithuania with its export-oriented FDI in textiles, wood products and petroleum-refined products are more similar to other less developed transition countries. Estonia has succeeded more than other two countries in attracting the export-oriented transnational corporation specializing in high-tech products, while Latvia and Lithuania still using their advantage as low-cost countries to attract export oriented subsidiaries in low- and medium-high tech industries. The extent of the FDI impact on the country export position depends largely on the other policies assisting and enhancing the FDI inflows as well as the technological learning and spill-over effects on the national companies. This way FDI can strengthen manufacturing and services functions for regional market at the same time the transit role of Baltic States for the EU and Russia should continue to attract a fair amount of international FDI inflows to Baltics. Finally, the Baltic States export competitiveness will depend on their long-term innovation and competitiveness strategies, which shall assure the further catching-up processes and facilitate the development of their national specialization. [text from author]
