The European Convention on Human Rights and the Lithuanian Constitutional Court: the ECHR’s formal status, impact and interaction between the Court and the ECtHR

LTStraipsnyje nagrinėjama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos vertinimo Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje evoliucija nuo Konstitucinio Teismo įsteigimo 1993 m. iki šių dienų. Konvencijos statusas Lietuvos teisėje ir poveikis Lietuvos konstitucinei jurisprudencijai atskleidžiami keliant klausimą, ar Lietuvos teisinėje sistemoje esama galimybių Konvencijos garantuojamų teisių plėtrai. Autorė parodo, kad didelis Konvencijos poveikis buvo juntamas jau ankstyvųjų metų konstitucinėje jurisprudencijoje, kai Konvencijos teise buvo remiamasi kaip pagalbiniu Konstitucijos aiškinimo šaltiniu; vėlesniais metais Konvencijos teisė buvo vis labiau internalizuojama taip, kad Konvencijos standartams buvo suteikiama ir konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų galia ir reikšmė. Ilgainiui, išaugus konstitucinės jurisprudencijos kokybei ir kiekybei, Konstitucinis Teismas ėmė vadovautis tuo, ką autorė vadina maksimizavimo nuostata, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismo įdiegti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartai yra traktuojami kaip konstituciškai būtinas minimumas, tačiau nacionaliniai standartai žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartai gali būti ir aukštesni nei įtvirtintieji Konvencijos teisėje. Tačiau nėra nieko, kas neleistų Konstituciniam Teismui nustatyti ir tokius autonominius nacionalinis standartus, kurie nebūtų aukštesni nei įtvirtintieji EŽTK, – tokiais atvejais atitinkamų žmogaus teisių bei kitų konstitucinių vertybių pusiausvyrą leidžia pasiekti vadinamoji europinė priežiūra, kurią vykdo Strasbūro Teismas. Autorė parodo, jog tai skatina jurisprudencinį dialogą tarp Konstitucinio Teismo ir EŽTT – šis dialogas ne tik yra abipusis, bet ir yra naudingas abiem teismams [teise.pro].

ENThe article explores the attitude of the Lithuanian Constitutional Court to the European Convention on Human Rights, revealing its evolution from the establishment of the Court in 1993 until today. It is assumed that the most significant impact of the Convention was perceived in earlier constitutional jurisprudence, while its increased quality and quantity brought changes in the Court’s attitude to the Convention, also influencing its relationship with the European Court of Human Rights. The author undertakes the following tasks: 1) to define the formal legal status of the Convention within the Lithuanian legal system; 2) to reveal the impact of the Convention on Lithuanian constitutional jurisprudence and to identify related changes; 3) to discuss the relationship between the Constitutional Court and the European Court of Human Rights as it has evolved and 4) to find out whether there is room for domestic development of the rights guaranteed under the Convention and how this manifests. Keywords: Lithuanian Constitutional Court; European Convention on Human Rights; European Court of Human Rights.