Dramos teksto sklaidos ypatumai: teorinių paradigmų kaita ir jų analizė : disertacija

LTŠiuolaikinė drama įgauna naujas modifikuotas formas, kurių nebegalima paaiškinti pasitelkus tradicinius metodus. Todėl kyla būtinybė kurti tokią dramos teoriją, kuri atitiktų šiuolaikinio mokslo paradigmas ir gvildentų dabarties teatrui aktualias problemas. Dramos teksto skaidos teorija praplečia tradicinius dramos kaip literatūros žanro rėmus ir sudaro prielaidas teorinius dramos aspektus integruoti į platesnį teatrologinių svarstymų kontekstą. Disertacijoje analizuojami šiuolaikinės dramos sklaidos teatrologiniai aspektai. Dramos teksto ypatumai laikomi ne literatūrologine, o teatrologine problema. Sklaidos sąvoka apima dramos ir teatro sąveikos lauką bei dinamiškus tarptekstinius dramos ryšius su įvairiais kontekstais. Dramos sklaidos kontūrai brėžiami teksto istorinio, konstrukcinio ir komunikacinio lygmens rėmuose. Disertacijoje dramos sklaidos koncepcija formuojama kaip savotiška atsvara vyraujančioms dramos teorijos nuostatoms. Disertacijoje iškeliama prielaida, kad istorinių konstrukcijų ir komunikacinių lygmenų visuma gali būti laikoma metodologiniu pagrindu, kuris būdamas atviras ir kitoms teorinėms paradigmoms inspiruotų tarpdalykinius tyrinėjimus bei plėtotų jau egzistuojančia metodologines problemas.

ENContemporary drama acquires modified forms, which cannot be explained by reference to traditional methods. Therefore, there is a need to create drama theory, which would correspond to paradigms of contemporary science and focus on problems relevant to contemporary theater. The theory of drama text circulation extends traditional boundaries of drama as a literary genre and creates conditions for integrating theoretical aspects of drama into a wider context of theater study discussions. The dissertation analyzes features of theater research in circulation of contemporary drama. Specific features of drama text are considered to be a problem belonging not to literary, but to theater studies. The concept of circulation comprises the field of interaction between drama and theater and dynamic inter-textual connections between drama and various contexts. The outlines of drama circulation are drawn within historic, constructed, and communicative framework levels of a text. The thesis formulates the concept of drama circulation as a certain counter-balance to attitudes prevalent in drama theory. The dissertation formulates the assumption that the totality of historic constructions and communicative level can be considered a methodological basis, whose openness to other theoretical paradigms would inspire inter-disciplinary research and would develop further already existing methodological problems.