LTKalniškės piliakalnio ir papėdės gyvenvietės kompleksas yra į ŠR nuo Gargždų miesto (Klaipėdos r.). Piliakalnis tyrinėtas 2014 m. (ATL 2014 metais, V., 2015, p. 80–85), papėdės gyvenvietė-1998 m. (ATL 1998 ir 1999 metais, V., 2000, p. 127–128). 2015 m. gegužės mėnesį komplekso teritorijos bei vizualinės zonos apsaugos pozonio PR dalyje, projektuojamo 300 m ilgio, 5-6 m pločio privažiavimo kelio prie piliakalnio vietoje buvo atlikti detalieji tyrimai bei žvalgymai. Kelio atkarpoje, patenkančioje į papėdės gyvenvietės teritorijos PR pakraštį, buvo ištirtos 5 perkasos (3–8) (čia ir toliau numeracija tęstinė nuo 2014 m. vykdytų tyrimų). Perkasa 3 buvo 66 m2 ploto, perkasa 5-52 m2 , perkasa 6-52 m2 , perkasa 7-58,5 m2 , perkasa 8-72 m2 . Suprojektuotos naujos kelio nuovažos vietoje ištirta perkasa 4 (36 m2 ). Iš viso Kalniškės piliakalnio papėdės gyvenvietėje ištirtas 336,5 m2 plotas. Prieš tyrimus jose mechanizuotai nuimant paviršinį 20-25 cm storio velėnos ir armens sluoksnį buvo atliekami žvalgymai. Žvalgymai atlikti ir 1070 m2 plote būsimo 250 m ilgio, 5-6 m pločio ilgio kelio vietoje (plotas 3). Tokiu būdu iš viso tyrinėtas 1406,5 m2 plotas. Tyrimų bei žvalgymų metu iš viso fiksuota 17 ūkinių duobių bei 7 stulpavietės. Remiantis duobėse rasta keramika nustatyta, jog šiame gyvenvietės pakraštyje gausiausiai gyventa I tūkst. viduryje-II tūkst. pradžioje, tačiau žiestos keramikos šukelės, rastos ūkinėje duobėje 20, leidžia teigti, jog šioje vietoje gyventa ir vėliau, t. y. X–XIV a. Didžioji dalis ūkinių duobių koncentravosi ties saugomos teritorijos PR riba. Tyrimų metu surastos 76 keramikos šukelės, molio tinko gabalėlių (3,65 kg) bei vėlyvų, su piliakalnio gyvenviete nesusijusių žemės ūkio padargų dalių. [...] [p. 127, 129].
ENIn 2015, six trenches (a total of 336.5 m2 ) were excavated at a future road site on the SE edge of the settlement adjacent to Kalniškė hillfort and 1070 m2 were surveyed at the future road site on the periphery of the protected territory and beyond its boundaries. A total of 17 storage pits and seven postholes were recorded during the excavation and survey. Based on the pottery found in the pits it was determined that the population on the periphery of this settlement was the greatest during the mid 1st early 2nd millennium, but the small sherds of hand thrown pottery found in storage pit 20 allow one to assert that this site was also inhabited during the 10th-14th centuries.