Senyvo amžiaus žmonių stacionarios globos paslaugų ekonominis ir socialinis efektyvumas

LTEmpiriniai paskutinių dviejų dešimtmečių tyrimai Europos Sąjungos šalyse rodo, kad stacionarios globos paslaugų sektoriuje vyksta ryškūs pokyčiai. Vis dažniau valstybė perduoda atsakomybę už paslaugų teikimą ar jų organizavimą vietinei bendruomenei, diegiama konkurencija tarp įvairių šių paslaugų teikėjų, kinta finansavimo modeliai, peržiūrima stacionarios globos paslaugos struktūra. Tokių pokyčių tikslas - racionalizuoti šių paslaugų teikimą mažinant sąnaudas, siekiant patenkinti augantį šių paslaugų poreikį. Kita vertus, stiprėja naujų socialinių vertybių samprata - institucinės globos koncepcijoje visuomenė bendrųjų asmens poreikių tenkinimo tikslą palaipsniui keičia specialiųjų (asmeninės priežiūros) poreikių tenkinimo tikslai, o apgyvendinimo paslaugos, kurios yra sudėtinė senyvų žmonių stacionarios globos paslaugų (SSGP) dalis, tampa asmens savarankiškumo skatinimo šaltiniu. Darbe siekiama išanalizuoti stacionarios globos paslaugų senyvo amžiaus žmonėms ekonominį ir socialinį efektyvumą, pagrįsti jo skaičiavimo problemas, originalią metodiką bei tiriamų paslaugų Lietuvoje efektyvumo didinimo kryptis. Darbe buvo išspręsti šie daliniai uždaviniai: 1) atlikta teorinė-metodologinė šių paslaugų analizė, identifikuojant SSGP turinį ir struktūrą; 2) originalios metodikos pagrindu įvertinta Lietuvos stacionarios globos įstaigose teikiamų paslaugų būklė jų naudos, kaštų ir ekonominio efektyvumo visumoje požiūriu; 3) atlikta tiriamų paslaugų socialinio efektyvumo analizė; 4) pagrįsti SSGP efektyvumo didinimo Lietuvoje prioritetai ir kryptys.

ENEmpirical research of the two recent decades in the European Union indicates that stationary care services sector is undergoing major transformation. The state more and more often transfers responsibility for provisions of services and their organization to local communities, competition among individual providers of this service is promoted, financing models change, the structure of stationary care service is reviewed. The aim of the changes is to rationalize the provision of these services: reduce their costs, meet growing demand for these services. On the other hand, the concept of new social values is gaining currency: in the concept of institutional care, society gradually replaces the aim of meeting general needs of a person with the aim of meeting specific (personal care) needs, while accommodation services, which form an integral part of care services for elderly people (CSEP), become a source of encouraging personal independence. The work aims to analyze economic and social effectiveness of stationary care service for elderly people, justify supporting calculations, original methodology and directions for improving researched services in Lithuania. The work achieved the following partial goals: 1) the author performed theoretical-methodological analysis of these services by identifying the content and structure of CSEP; 2) on the basis of original methodology, the author evaluated the status of services provided in Lithuanian stationary care establishments from the perspective of their overall utility, costs, and economic effectiveness.