Структура сложноподчиненного предложения в религиозно-полемическом тексте литовских татар

• Sudėtinių prijungiamųjų sakinių struktūra Lietuvos totorių religiniuose-poleminiuose tekstuose
• Structure of the compound sentences in the religious text of the Lithuanian Tatars

LTTekstas, kurio pagrindu vykdomas tyrimas, yra arabiškais rašmenimis rašytame rankraštyje (XVIII a.) P 97, kuris saugomas Baltarusijos Nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslų bibliotekos rankraščių kolekcijoje. Šį rankraštį pirmą kartą aprašė Antonas Antanovičius savo monografijoje „Baltarusiški tekstai, užrašyti arabiškais rašmenimis, ir jų grafinė-ortografinė sistema“ (Vilius, 1968). Apie šį rankraštį savo darbuose užsimena ir lenkų tyrėjas Andžejus Drozdas. Traktatą sudariusius kūrinius inspiravo polemika su krikščioniais apie pagrindines krikščioniško tikėjimo nuostatas. Tuo pačiu metu autorius / autoriai anonimai naudojo Simono Budno Šventojo Rašto vertimą („Biblia, to iest księgi Starego i Nowego przymierza...“ - Nieśwież, 1570; Zasław, 1570-1572) ir, kiek mažiau, Bresto Bibliją. Traktato tekstas buvo sukurtas daugiausia orientuojantis į lenkų kalbą. Šio traktato sintaksinių ypatybių tyrimas atrodo ypač įdomus, nes pats traktatas buvo parašytas lenkų kalba, kuri visuose kalbos sistemos lygmenyse (fonetiniame, leksiniame, morfologiniame) turi Rytų slavų įtakotų bruožų. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai tapo tyrimo medžiaga. Šio tipo konstrukcijos būdingos, visų pirma, rašytinei literatūrinei kalbai, todėl reikia atsižvelgti į atitinkamų Rytų slavų kalbų, kurias šio teksto autorė suvokia daugiausia žodžiu, vienetų įtaką.Tekste yra visų tipų sudėtinių prijungiamųjų sakinių: su aiškinamosiomis sąlygomis, determinantais, aplinkybėmis (laikas, vieta, priežastis, tikslas, sąlyga), taip pat lyginamosios konstrukcijos. Analizė leidžia daryti išvadą, kad šiame tekste beveik nėra konkurencijos sudėtinių sakinių struktūroje, kuri pastebima kituose kalbos sistemos lygmenyse (fonetikoje, leksikoje, morfologijoje, net paprasto sakinio struktūroje) tarp lenkų literatūrinės XVI a. kalbos, regioninės lenkų kalbos versijos ir Rytų slavų kalbų. Šiame lygyje dažniausiai sutinkamos klasikinės knyginės struktūros, o visus nukrypimus galima paaiškinti arba teksto autoriaus nekompetencija, arba perrašant padaryta klaida. Raktiniai žodžiai: Baltarusijos-Lenkijos-Lietuvos totoriai, tekstai, rašyti arabiškais rašmenimis, lenkų kalba, Rytų slavų kalbos.

ENThe text, which is under consideration in this article, is a part of a manuscript, written in Arabic script and dated to the 18th century (P 97). The manuscript is being stored in the manuscripts collection at the Central Academic Library of the National Academy of Sciences of Belarus. The manuscript was first represented by Anton Antanovich in his pioneering monography “Belarusian texts, written in Arabic script, and their graphic and orthographic system” (Vilnius, 1968). The manuscript was briefly mentioned in the works of the Polish researcher Andrzej Drozd as well. The texts of the manuscript were inspired by polemics with Christians, concerning the main issues of the Christian faith. An anonymous author/ authors used the translation of the Holy Script, published by Symon Budny (hereinafter the biblical quotations are mainly given in accordance with the publication “Biblia, to iest księgi Starego i Nowego przymierza...” - Nieśwież, 1570; Zastaw, 1570-1572), and, to a lesser extent, the Brest Bible. The language of the treatise was greatly influenced by the Polish language. The syntax of the treatise attracts considerable interest as it was created in the Polish language and all the structural (phonetic, lexical, morphological) peculiarities were affected by East-Slavic forms and constructions. The complex sentences were extracted for analysis as they are a common feature of the written mode. This type of constructions is characteristic, first of all, for written language of books, therefore, it is necessary to consider the influence on it of the corresponding units of the East Slavic languages, perceived by the author of the text mainly orally.The manuscript contains all types of the complex sentence: sentences with object clauses, attributive clauses, adverbial clauses of time, place, cause, purpose, condition, concession. The analysis allows us to conclude that there is almost no competition in the structure of complex sentences in this text, which takes place at other levels of the language system (in phonetics, vocabulary, morphology, even in the structure of a simple sentence) between the Polish literary language of the 16,h century, the regional version of the Polish language, and the East Slavic languages. However, it should be noted the competition was peculiar to the other language levels (phonetics, vocabulary, morphology, even simple sentences). Among complex sentences formal structures are most often encountered, and all the deviations from this tendency can be explained either by the author's incompetence or by text damage in the process of its copying. Keywords: Belarusian-Polish-Lithuanian Tatars, texts written in Arabic script, Polish language, East Slavic languages.