Valstybės skolos struktūra ir valstybės skolinimosi įtaka Lietuvos ekonomikai : disertacija

LTSiekiant efektyvesnės ir spartesnės šalies ūkinės raidos, Vyriausybė dažnai skolinasi vidaus ir užsienio rinkoje. Akademinėje visuomenėje diskutuojama apie valstybės skolos vaidmenį ekonomikoje; kaip turėtų būti panaudojamos skolintos lėšos; kiek gali skolintis valstybė. Mokslinio tyrimo tikslas – ištirti valstybės skolos struktūrą ir pasiūlyti matematinį modelį, kuris įgalins tarpusavyje susieti Lietuvos valstybės skolinimosi limitus su biudžeto deficitu bei realiu BVP augimo tempu bei nustatyti valstybei priimtinas skolinimosi ribas. Disertacijoje analizuojamos ir apibendrinamos įvairių autorių nuomonės valstybės skolos sampratos klausimu, parodyti valstybės skolos apibūdinimų skirtumai, išryškėję analizuojant literatūrą. Taip pat nagrinėjamas valstybės skolos poveikis ekonominiam, socialiniam gyvenimui; išryškinama valstybės skolos ir biudžeto deficito tarpusavio sąveika, valstybės skolinimosi finansavimo šaltiniai. Nagrinėjama Lietuvos valstybės skolos formavimosi sąlygos, pateikiamos raidos ypatybės; augimo tempai, teisinis Lietuvos valstybės skolos reguliavimas, skolos apskaita ir priežiūra, skolinimosi politika bei pateikiamas skolinimosi tendencijų vertinimas. Disertacijoje įrodyta, kad matematinių skaičiavimų pagalba galima tarpusavyje susieti valstybės biudžeto deficitą, valstybės skolą ir BVP augimo tempus. Darbe pateiktas matematinis modelis leidžia išsiaiškinti svarbius ilgalaikius ryšius tarp vienų svarbiausių fiskalinės politikos parametrų: valstybės skolos, BVP augimo ir biudžeto deficito. [Iš leidinio]

ENIn order to achieve faster economic development, governments often borrow from internal and foreign markets. The academic society is interested in the role of state debt in economy; how the borrowed funds should be used; how much a state can borrow. The aim of the scientific research is to examine a state debt structure and to propose a mathematical model that would empower interconnection of the borrowing limits of the Lithuanian state with the budget deficit and the growth rate of real GDP, and to establish borrowing limits acceptable to the state. The dissertation analyzes and summarizes opinions of various authors about the concept of state debt; it shows the differences in the descriptions of state debts. The author also examines the influence of state debt on economic and social life; highlights reciprocity between state debt and budget deficit, the sources of financing of state borrowing. The work analyzes the conditions in which Lithuania's debts were formed, presents development peculiarities, growth rate, legal regulation of the Lithuanian state debt, debt accounting and monitoring, borrowing policy and presents an evaluation of the borrowing tendencies. The dissertation provides proof that with the help of mathematical calculations it is possible to make an interdependent correlation between the state budget deficit, state debt, and GDP growth rate. The work presents a mathematical model, which allows clarifying important long-term connections between one of the most important parameters in fiscal policy: state debt, GDP growth, and budget deficit.

• LR valstybės skolos poveikis ekonomikai / Evelina Jamontaitė, Sandra Jagminaitė, Lina Paliulienė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2016, p. 216-219.
• Valstybės skolos poveikis ekonomikai / Jadvyga Čiburienė, Mindaugas Povilaitis. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2005, Nr. 33, p. 25-36.