Lietuvos-Japonijos diplomatiniai ir konsuliniai santykiai 1919-1940 metais

LTStraipsnyje pristatomi Lietuvos ir Japonijos diplomatiniai santykiai, kurie prasidėjo 1919 metais, Ambasadorių konferencijos metu. Kertiniai įvykiai, paskatinę tolesnę santykių plėtotę, buvo 1922 m. Japonijos pripažinimas Lietuvos de jure bei tais pačiais metais vykusi Klaipėdos konvencija. Nuo pat tarpvalstybinių santykių pradžios Japonija demonstravo susidomėjimą Lietuva kaip strategiškai svarbia valstybe, esančia tarp Rusijos (vėliau Sovietų Sąjungos) ir Vokietijos. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje, diplomatinį bendradarbiavimą inicijavo Japonija, siekdama plėtoti prekybą. Japonijos iniciatyva buvo pasirašytos bevizio režimo ir prekybos sutartys, atsivėrė galimybės tolesniems ekonominiams ir konsuliniams abiejų šalių santykiams. Pirmoji, 1935 m., savo garbės konsulatą Tokijuje įsteigė Lietuva, o 1939 m. Japonija įsteigė karjeros konsulatą Kaune. Tolesnius valstybių santykius nutraukė Lietuvos okupacija 1940 metais. Raktažodžiai: Lietuvos ir Japonijos santykiai, diplomatija, Lietuvos konsulatas Tokijuje, prekyba, vizos, Ambasadorių konferencija, Klaipėdos konvencija. [Iš leidinio]

ENThis article aims to present the history of Lithuanian and Japanese bilateral relations in 1919-1940 largely based on material found in Lithuanian State Central Archives. Diplomatic relationship between Lithuania and Japan began in 1919 at Paris Peace Conference, and proceeded to be developed during the period of the Conference of Ambassadors. Japan granted Lithuania de jure recognition in 1922, and in 1924 it was one of the signatories of Klaipėda Convention. Relations with Japan’s diplomats continued to be maintained by Lithuanian diplomats who resided London, Washington, Berlin, Riga, and in Lithuania. The next important step in developing bilateral cooperation between the two countries was signing visa-free travel and trade and shipping treaties in 1929 and 1930. This has contributed to the expansion of trade between the two countries, and paved way to the establishment of consulates in Tokyo in (1935), and Kaunas (1939) by each respective country. Appointed Consul of Lithuanian Foreign Ministry in Tokyo conducted routine consular functions. However, purpose of Japanese consul appointment in Kaunas was to largely for the purposes of gathering military intelligence about Germany and Soviet Union. Besides the intended function, Japanese Consul Masaji Yasaka ended up contributing towards the saving of great numbers of lives from the holocaust. Keywords: Lithuania and Japan, diplomacy, Lithuanian Consulate in Tokyo, trade, Conference of the Ambassadors, Klaipėda Convention. [From the publication p. 468]

• Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 1939-1940 metais : disertacija / Simonas Strelcovas. Kaunas, 2007. 146 p.
• Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir jų gelbėtojų / Simonas Strelcovas. Genocidas ir rezistencija. 2003, 2(14), p. 44-50.