Martino Buberio "tarp" ir Shini Chi Hisamatsu "niekio" kategorijos kaip nuorodos virš žmogiško patyrimo link

LTŠiame straipsnyje lyginami du XX a. skirtingas civilizacines kultūros ir religijos tradicijas reprezentuojantys mąstytojai: judaizmo adeptas Martinas Buberis (1878−1965) ir budistas Shinichi Hisamatsu (1889−1980). Pirmasis – kalbantis vokiečių kalba, o antrasis – japonų, tačiau abu siekiantys savęs, Tikrovės ir Tiesos pažinimo. Buberio kelias į Tiesą veda per dialoginį lauką „tarp“ dviejų Subjektų, o Hisamatsu dėmesio centre – specifinė „niekio“, kuriame telpa viskas, kategorija. Lyginami autoriai tarsi papildo vienas kitą: Hisamatsu „niekio“ kategoriją daug lengviau suprasti Buberio sąvokos „tarp“ transcendentinėje plotmėje. Abu šie mąstytojai lyginami atskleidžiant jų bendrą idėją – tarpžmogiškumo pradai atrandami autentiškame išgyvenime, kuomet Aš realizuoja save, demaskuodamas savojo ego abstraktumą gyvenamo (o ne mąstomo) gyvenimo tikrovėje. Straipsnyje aptariamos tiek negatyvios, tiek pozityvios Hisamatsu „niekio“ sąvokos apibrėžtys, kurias jis aprašo „The Characteristics of Oriental Nothingness“ tekste. Buberio dviejų sąmonių koncepcija išdėstyta jo veikaluose „I and Thou“, „Between Man and Man“, „The Knowledge of Man: a Philosophy of Interhumen“. Abu lyginamosios analizės objektu tapę autoriai ieško savo individualaus kelio į Tiesą, kuri nepriklauso ieškančiam subjektui, bet atsiskleidžia pačiame pažinimo Kelyje, sutinkant Kitą (Buberis) arba atmetant visa, kas nėra Tikra (Hisamatsu). Abiejų mąstytojų idėjos aptariamos, pabrėžiant jų savitą civilizacinį, kultūrinį ir religinį kontekstą. Raktažodžiai: patirtis, dialogas, „tarp“, savęs pažinimas, Tiesos pažinimas, Niekis, Kitas.

ENTwo philosophers of different cultures of the 20th century are being compared in this article, i.e. Martin Buber (1878-1965) referring to philosophical thinking in the Western world and Shinichi Hisamatsu (1889-1980) exploring the ancient wisdom of Eastern Philosophy. Although they represent different religions and use different languages as their mother tongue (M. Buber uses German and Shinichi Hisamatsu uses Japanese), both of them seek for self-cognition and the cognition of True Reality. While ML. Buber reveals the Truth through dialogues on two subjects, Hisamatsu suggests a peculiar category of ‘nothingness’ that contains everything. The authors complement each other, i.e. it is much easier to understand Hisamatsu’s category of ‘nothingness’ for those who are familiar with the concept ‘between’ widely used by Buber when speaking about the transcendental plane. Both philosophers are being compared when revealing the idea which is common for both of them, i.e. the interhuman fundamentals are being discovered in the authentic experience, when one fulfills the possibilities of one’s personality when exposing the abstractness of their ego in the reality of the life that he leads and not in the one that he thinks.Both negative and positive definitions of Hisamatsu’s concept of ‘nothingness’ which he describes in the text called ‘The Characteristics of Oriental Nothingness’ are discussed in the article. The conception of Buber’s two consciousnesses is discovered in his works‘1 and Thou’,‘Between Man and Man’ and The Knowledge of Man: a Philosophy of Interhumen’. Both philosophers are looking for the way to the Truth which does not belong to the subject who seeks but it reveals itself on the Road itself when meeting the Other (by Buber) or rejecting everything that is not True (by Hisamatsu). The ideas of both philosophers (M. Buber and S. Hisamatsu) are discussed when emphasizing their cultural and religious contexts. Keywords: experience, dialogue, ‘between’, self-cognition, Truth-cognition, Nothingness, Other.