Siurrealistinė svajonių meteorologija

LTStraipsnyje nagrinėjami siurrealizmo poetikos atspindžiai Henriko Radausko poezijoje. Autorės teigimu, Radausko poezijoje nėra vieningos siurrealistinės programos, bet galima aptikti siurrealistinės poetikos pradų. Siurrealistinio tipo yra numirėlių saulės ir sapno įvaizdžiai. Gausu sapniškos tikrovės sąsajų su referentine tikrove. Fikcija gali būti kuriama skaitmeniniu pagrindu, o siurrealistinėje poezijoje dažnos skaičių, sapnų, astrologinės ir meteorologinės referencijos. Su dadaistiniu siurrealizmo periodu Radausko lyrika siejasi avangardistiniu lietuvišku keturvėjiniu veržlumu. Įvaizdžių sistemos fiksacijos projektas bei lyrinių meteorologinių prognozių ribų valdymas būdingas hermetinės siurrealizmo kultūros prisodrintam lietuvių išeivių poeto Radausko tekstui. Žmogiškoji erdvė šaltai spindinčiame žvaigždžių kosmose lieka aktuali problema su moralės ir europinės krikščionybės tradicijomis ryšio nepraradusiame pasaulėvaizdyje. Radausko grožio idealas, toli nuo Lietuvos subrendusi ji poezija, leidžia lietuvių literatūros reiškinius, dažnai matuojamus mažu masteliu, vertinti pagal kitus dydžius ir modelius, dažniausiai pasaulinės kultūros masto.

ENThe article examines the reflections of surrealist poetics in the poetry of Henrikas Radauskas. According to the author, there is no unified surrealist programme in Radauskas’s poetry, however, the basics of surrealist poetics may be detected. The images of dead people’s sun and dream are of the surrealist type. There are plenty of relations between dreamlike reality and the referential reality. Fiction can be created on the digital basis and the surrealist poetry is quite frequently full of references to numbers, dreams, astrology and meteorology. Radauskas’s poetry is related to the Dadaistic period of surrealism through the Lithuanian avant-garde four-wind drive. The project of fixation of system of images and management of the limits of lyrical meteorological forecasts is characteristic of the text of Lithuanian emigrant poet Radauskas, saturated with hermetic surrealist culture. The human space in the cold glowing cosmos remains a relevant problem in the worldview, which has not lost the connection with European moral and Christianity traditions. Radauskas’s ideal of beauty, the poetry, which matured him far away from Lithuania, gives the possibility to evaluate the phenomena of Lithuanian literature, quire frequently measured on a small scale, according to rather different scales and models, quite frequently those of the worldwide culture.