Jakšiškio senovės gyvenvietė

LT2016 m. buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai Jakšiškio senovės gyvenvietės (Anykščių r., Kavarsko sen.) (UK 34683) teritorijoje ir už jos ribų. 2009 m. aptikta gyvenvietė yra Šventosios upės ir Dagios upelio santakos ribojamos aukštumos kampe (Habs 63,80–64,90 m), pirmoje viršsalpinėje upės terasoje, į Š nuo Jakšiškio pilkapyno (1 pav.). Gyvenvietės vieta apaugusi pušimis, beržais, lazdynais, žemės paviršius padengtas samanomis. 2009–2010 m. joje buvo iškasti 9 šurfai, padaryti 49 gręžiniai, surinkti grunto ėminiai fosfatų analizei (ATL 2011 metais, 2012, p. 69–71; Simniškytė A., Selskienė A. Kraštovaizdžio tyrimai Jakšiškio mikroregione. Senovės gyvenviečių paieškos ir fosforo kokybinio testo panaudojimas, LA, 2012, t. 38, p. 153, pav. 6, 7). Pagal šiuos tyrimus preliminariai nustatyta chronologija-I tūkst. II pusė, rodanti, jog gyvenvietė turėtų būti daugmaž vienalaikė su gretimu 2000–2007 m. tyrinėtu Jakšiškio pilkapynu. Archeologiniai tyrimai 2016 m. vykdyti moksliniais tikslais, kaip sudėtinė mokslinio projekto "Geoarcheologiniai grunto tyrimai kaip priemonė senovės gyvenvietėms pažinti", vykdomo LII kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (MIP–101/2015), dalis. Tiriant Jakšiškio gyvenvietę numatyta patikslinti kultūrinio sluoksnio paplitimą ir intensyvumo intervalus, surinkti daugiau duomenų apie gyvenvietės chronologiją bei įvertinti grunto geocheminių tyrimų metodikos efektyvumą nustatant antropogeninės veiklos pėdsakus prasto matomumo sąlygomis. Lauko darbai vyko keliais etapais. Visų pirma atlikti žvalgymai gręžiniais. 4 ha teritorijoje padaryti 195 gręžiniai (2016 m. gręžinių numeracija tęstinė-gręžiniai 50–244). Jie išdėstyti linijomis kas 25 m, paliekant 5 m intervalus tarp gręžinių. [...] [p. 89].

ENIn 2016, a field evaluation and excavation were conducted inside the territory of Jakšiškis old settlement (Anykščiai district) and beyond its borders. The goal was to check the boundaries and intensity intervals of the cultural layer, to collect more data about the settlement’s chronology, and to evaluate the effectiveness of the soil geochemical analysis methods in determining traces of anthropogenic activities under poor visibility conditions. 195 boreholes were drilled, about 700 soil samples collected for laboratory testing, and a total of 44.75 m2 (2 trenches and 5 test pits) were excavated in 4 ha. The thickest cultural layer was determined to exist at a naturally collapsed ditch near the terrace slope in the W part of the settlement. Elsewhere it had not survived or survived poorly, being frequently visible only as a slightly darker band at the bottom of the forest soil, i.e. at a depth of 20–30 cm. Below it lay natural soil, which contained sunken features in almost all of the excavated areas. A total of nine features were registered, including three postholes, two pits, and four features of unclear origin and purpose.Some of them were in groups, which could have formed structures. The features were found at the locations selected for excavation on the basis of magnetic anomaly data connected with the effects of burning. Signs of burning: abundant charcoal and burnt porous pottery were discovered in area 2; and clay daub from burnt wooden structures were discovered in area 6. The connection of the other objects with burning is not so clear and therefore additional investigations need to be conducted in order to substantiate the effectiveness of the method. 623 finds were registered (Table 2): 8 flint finds, 4 spindle whorls and whorl fragments, a metal fitting, an awl, a small buckle, a crucible fragment, 74 g of iron slag, 793 g of clay daub, and 52 g of bone material. Mostly pottery was discovered (a total of 5140 g), 575 sherds of which were registered. Sherds with brushed, roughly, grainy, and smooth surfaces predominated. The earliest finds, i.e. flint, date to the Stone Age. Late pottery with brushed surfaces, the bulk of which was burnt, was dated to the 2nd–3rd centuries on the basis of typology and C14 dating. The zone of its incidence is fairly clean with few traces of a later period. Pottery with brushed surfaces was actually not found in the part of the settlement with pottery with rough (late style), grainy, and smooth surfaces. The pottery with brushed surfaces dates to the 5th(6th)–8th centuries, but several sherds were later and date to the 9th–11th centuries.