Posovietinių politinių režimų kaitos perspektyvos: Rusijos ir Ukrainos atvejų analizė : disertacija

LTDisertacijoje kvestionuojamas klasikinės „tranzitologinės“ prieigos pakankamumas, siekiant adekvačiai nagrinėti posovietinių politinių režimų kaitą. Užsibrėžus išanalizuoti demokratizacijos proceso Rusijoje ir Ukrainoje nesėkmes bei šių režimų kaitos trajektorijų skirtumus, „tranzitologinė“ prieiga yra derinama su struktūrine demokratijos prielaidų analize. Posovietinių šalių, patyrusių daugialypes transformacijas, režimų kaitos proceso analizei yra siūloma taikyti originalų tyrimo modelį, kuris: (1) koreguoja kai kurias „tranzitologijai“ būdingas sampratas, (2) į „elitų ir paktų“ režimo kaitos aiškinimo schemą įtraukia papildomą kintamąjį – elito strategijas verslo ir/ar masių paramos mobilizavimo atžvilgiu ir (3) eksplikuoja struktūrinių faktorių įtaką politinio režimo kaitos trajektorijai. Ir Rusijoje, ir Ukrainoje nesusiformavo liberaliosios demokratijos įtvirtinimui reikalingos struktūrinės prielaidos. Tačiau šių šalių demokratinio regreso skirtumai atsirado dėl to, kad socioekonominės struktūros Rusijoje ir Ukrainoje specifika jų politiniam elitui sąlygojo nevienodas galimybes tuo pačiu metu mobilizuoti ir verslo, ir masių paramą. Per penkiolika transformacijos metų (1991-2006) Rusijoje režimas nuosekliai regresavo autoritarizmo link, nors ir nėra garantijų, kad šioje situacijoje jis bus konsoliduotas. Posovietinės Ukrainos režimas tapo įtvirtintas pastovaus „svyravimo“ tarp autoritarizmo ir procedūrinės demokratijos būsenoje. [Iš leidinio]

ENProblems, projection differences and ‘transitional’ access in Ukraine has been coordinated with the analysis of structural suppositions of democracy. It is recommended t to apply an original research method for the analysis of regime changes in post-soviet countries which experienced multiple changes, which: (1) corrects some typical to ‘transition’ notions (2) incorporates an additional variable into the explanatory scheme of the ‘elite and pact’ regime changes, which is elite strategies in terms of business and/or mass support mobilisation and (3) explains the impact of structural factors on the changes projection of political regime. Structural grounds needed for the establishment of liberal democracy have not yet established in Russia and Ukraine. Moreover, differences in democratic regression in these countries occurred because socioeconomic structures and their specifics in Russia and Ukraine have provided different possibilities to their political elite and at the same time, they mobilised the support to business and the public at large. In fifteen years of the transformation process (1991-2006), the regime in Russia was constantly regressing towards authoritarianism, although there are no guarantees that in this situation it would be consolidated. The post-soviet regime in Ukraine has become entrenched between a constant ‘fluctuation’ of authoritarianism and procedural democracy.