Pietų Lietuvos partizanų slapyvardžių kilmė
LTPartizaninė kova pokario Lietuvoje truko beveik dešimt metų – nuo vadinamosios antrosios okupacijos, prasidėjusios 1944 m. liepą. Šiame straipsnyje rašoma apie vos vieną tos kovos aspektą – partizaniškus slapyvardžius. Pirmieji partizanai slapyvardžių neturėjo. Slapyvardžių reikalingumą partizanai suvokė tik laisvės kovoms įsisiūbavus – ir suskato juos rinktis. Dainavos apygardos partizanas nuo Druskininkų Antanas Suraučius-Paberžis, Tauras siūlė atsisakyti akivaizdžių slapyvardžių ir paprasčiausiai pasikeisti pavardę. Tačiau nugalėjo romantiškesnė tendencija, ir laisvės kovotojai pasirinko pačius įvairiausius slapyvardžius [p. 175].
ENThis article is about partisan nicknames. The first partisans did not have them. The need for nicknames was only realised by the partisans when the struggles for freedom were in full swing. Freedom fighters chose a wide variety of nicknames. The new names chosen by the partisans had a more or less implicit subtext. New recruits received their nicknames at the oath ceremony. They were usually easy to understand names that corresponded to the would-be partisan’s attitudes: Naktinis, Miškinis, Slapukas, Žaliukas, Šaulys, Klajūnas, Aušra... Freedom fighters were called by sonorous names with a noble, forceful connotation, such as Sakalas, Žaibas, Perkūnas, etc. The motives for choosing a nickname are varied and interesting. Each has its own story. Nevertheless, some nicknames can be grouped according to their meaning, their origin, and the circumstances of their origin. These have included real names, names of relatives, names of literary characters, mythological names, false nicknames, etc.
