LT2017 m. povandeniniai žvalgymai vyko 3 etapais. Pirmiausia įvertinta archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – remiantis archyvinės archeologinės ir istorinės medžiagos analize lokalizuotos potencialiai archeologinės vietos. Informacija apie Nemuno upėje galbūt esančius kultūros paveldo objektus suskirstyta į kelias grupes: teritorijos šalia saugomų archeologinių objektų, nelokalizuoti paveldo objektai, minimi rašytiniuose šaltiniuose, vandens susisiekimo priemonės, susisiekimo infrastruktūros elementai, pavieniai atsitiktiniai archeologiniai radiniai. Antrajame etape buvo naudojamas šoninės apžvalgos sonaras (Lowrance), dirbantis 455 kHz dažniu. Sonaru skenuotas upės dugnas planuojamų darbų vietose, sonarinėse nuotraukose identifikuoti antropogeninės kimės objektai. Sonariniai žvalgymai atlikti įvairaus ilgio atkarpose upės vagos priekrantėse, vidutiniškai 30 m pločio ruožais. Trečiuoju etapu aptikti objektai vizualiai žvalgyti po vandeniu, tvarkyta foto ir aprašomoji dokumentacija, rinkti archeologiniai radiniai. Žvalgant metalų ieškikliais žemsiurbės iškeltame grunte iš teritorijos palei Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią, surasta archeologinių radinių, datuojamų XVI–XX a. [...] [p. 683-684].
ENAn underwater survey was conducted in the segment of the River Nemunas that is being modernised between Kaunas and Vilkija. 250 ha of the Nemunas riverbed and shoreline was investigated using side sonar and 76 possible anthropogenic objects and anomalies recorded. Roughly 0.8 ha of the riverbed was visually surveyed underwater and three 19th–20th century watercraft were located. The most important of them was a 20.6 m long, late 19th early 20th century wooden ship’s gunwale, which was assembled using iron nails and is on the left bank of the Nemunas to the SW of the Aleksotas Bridge. The use of a metal detector to check the soil that was pumped up yielded 16th–20th century finds.