LTTeisė, laisvė ir nuosavybė. Aktualiausias pastarosios triados aspektas yra ne nuosavybė, ne teisė, bet asmens laisvės kurti sutartinius santykius ir juos palaikyti klausimas. Ilgą laiką dominavęs požiūris, jog teisės normos yra pagrindinis bet kokios asmens laisvės garantas, keičiasi atsirandant suvokimui, kad visuotinai privalomos elgesio taisyklės ne tik saugo, bet ir turi pakankamai galios laisvę iš esmės suvaržyti. Ne visa teisė yra ir gali būti įstatymų leidybos produktas – vykdant teisinį reguliavimą kuo didesnį vaidmenį reikia suteikti teisės principams, atspindintiems per ilgą laiką visuomenės suformuotas vertybes ir teisinio reguliavimo tikslus. Pagrindžiant objektyviai egzistuojančią asmens savireguliaciją, suponuojančią racionalių sprendimų priėmimą ir leidžiančią apeliuoti į būtinybę suteikti asmeniui daugiau autonomiškumo sutartiniuose santykiuose, iki maksimalios ribos reikia plėsti asmeniui suteiktos sutarties laisvės sferą. Moralės jausmas, reputacija, asmeniniai prioritetai ir nuosavybė, visuomeninio gėrio siekis, teisė į privatumą – tai pagrindiniai teisiniai gėriai, kuriuos reikia derinti sutarties laisvės teisinio reguliavimo kontekste. Sutarties laisvės principui dėl jo savaiminio vertingumo turi būti suteikiamas toks pat kaip kitų teisės principų teisinis statusas. Sutarties laisvės principas yra ribojamas ne imperatyvių nuostatų, o kitais teisės principais –sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų triada, atspindinčia išorinius sutarties laisvę ribojančius veiksnius ir leidžiančius tinkamai įvertinti vidinių veiksnių reikšmę. [Iš leidinio]
ENLaw, freedom, and property. The most relevant element of this triad is not property, not law, but the issue of personal freedom to create and uphold contractual relations. For a long time, predominant view, claiming that any personal freedom is guarded primarily by legal provisions, changes with understanding that universally compulsory rules of behavior not only guard freedom, but also contain enough power to limit them severely. Not all law is or can be a product of legislative process – in carrying out legislative regulation more important role should be given to legal principles reflecting values and legal regulation principles formed by society in a long period of time. In justifying objectively present self-regulation of a person, which implicates rational decision-making and allows to appeal to the necessity confer on an individual more autonomy in contractual relations, it is necessary to extend the limits of contractual freedom to the maximum. Moral feeling, reputation, personal priorities and property, aspiration for social good, right to privacy – these are the main legal goods, which need to be reconciled in the context of legal regulation of contractual freedom. The principle of contractual freedom, due to its intrinsic value, should be conferred the same status as other legal principles. The principle of contractual freedom is limited not by imperative provisions, but by other legal principles – the triad of fairness, rationality and legality principles, which reflects external factors limiting contractual freedom and allowing to evaluate the significance of internal factors properly.