Vilniaus gatvė 20

LT2017 m. sausio–balandžio mėnesiais ištirtas visas 98 m2 būsimo rūsio plotas. Fiksuoti vertingi kultūriniai sluoksniai, surinkti radiniai ir gyvulių kaulai. Tyrimai vykdyti Labdarystės draugijos pastato, esančio Vilniaus–Labdarių gatvių kampe, patalpose. Ši pastato dalis pastatyta XIX a. pradžioje, jos profilis matomas Labdarių gatvės 1834 m. išklotinėje ir 1837 m. plane, nors 1808 m. Vilniaus plane šis pastatas nepažymėtas. Vilniaus labdaros įstaigų kompleksas XIX a. užėmė didžiulę teritoriją tarp dabartinių Vilniaus, Labdarių, Totorių ir Liejyklos gatvių. Artimiausioje Vilniaus g. 20 pastato aplinkoje vyko keli tyrimai. 1976 m. A. Lisanka vykdė archeologinę priežiūrą Vilniaus g. 18. Jis apžiūrėjo archeologui nedalyvaujant iškastą tranšėją šiluminei trasai bei duobę statomo pastato pamatams. Nustatyta, kad šioje vietoje buvęs XIV a. pabaiga – XVII a. pradžia datuojamas kultūrinis sluoksnis, stovėję XVIII a. pabaigos pastatai. Archeologinių tyrimų metu surinktas 791 radinys perduotas saugoti LNM. Visa surinkta zooarcheologinė medžiaga perduota VU. [...]. [Iš teksto, p. 452, 455]

ENIn conducting the repair of ground floor rooms at Vilniaus st. 20, Vilnius and in connection with a desire to create a cellar there, an excavation (98 m2 ) was conducted under the flat that exists at that location. The investigation revealed that the building’s foundation is arched on the courtyard side and between the interior rooms. All of these structures are identical: the arches were created using red bricks and grey mortar and the arch ends sit on foundations, which are wider than the arch itself. The arches are 3.5–4.5 m long, 0.6 m high, and the wall is 0.5 m high. The walls on the Vilniaus and Labdarių street sides were laid using red bricks and grey mortar, the base widening as it goes down to a depth of 1.9–2.3 m. The earliest cultural layers date to the mid 16th century and contain "bowl-shaped" (Schüsselkacheln) and panel (Blattkacheln) stove tiles and pottery from the first half of the 16th century. The majority of the finds date to the 16th–17th centuries. The grounds of the Radvila palace were probably partially enclosed by a masonry fence or unknown buildings had stood at this location up until then and were demolished when the construction of the present building began. It is impossible to give more precise arch sizes because only their bases have survived. It seems that because the building had not been erected on especially stable ground, the building’s corners had been reinforced using various masonry structures. 791 finds were collected during the investigation. [From the publication]