LTŽiežmarių miestelyje, kaip ir kitose etnografinės Lietuvos vietovėse, žydai apsigyveno po 1655–1656 m. karo. 1690 m. žydams privilegiją pasistatyti maldos namus suteikė Jonas III Sobieskis. 1702 m. Žiežmarius nusiaubė švedų kariuomenė, 1708–1711 m. siaučiant marui pusė gyventojų išmirė, dar dalis išsibėgiojo. 1738 m. surašant Žiežmarių gyventojus, minima ir sinagoga. Ji stovėjo ne prie aikštės, o už ją formavusių pastatų eilės. 1782 m. vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio vizitacijoje aprašant Žiežmarių parapiją, minima ir sinagoga: "Žydų škala medinė, dengta gontais". Taip pat minimos dvejos kapinės, vienos laukuose, kitos prie pačios škalos, kur laidoti vaikai. 1812 m. Žiežmarius nualino Napoleono armija, kuri pro Žiežmarius keliavo į Rusiją, pro čia ir atsitraukė. Žiežmariuose buvo įrengtas maitinimo punktas sužeistiems ir sergantiems prancūzams. Atsitraukiant gyvenvietė buvo sudeginta. Miestelis vėl augti pradėjo jį įsigijus Benediktui Tiškevičiui. 1865 m. miestelio plane sinagoga pažymėta toje pačioje vietoje, kur ji stovi ir dabar, tik kitokio plano. Todėl manoma, kad dabartinis pastatas statytas vėliau. [...] [p. 268].
ENJews settled in the town of Žiežmariai as well as in other ethnographic Lithuanian localities after the 1655–1656 war. Since that time, the synagogue has suffered several fires. The last known one was in 1920, after which the synagogue was repaired and its image has remained the same to this day. In 2017, a field evaluation was conducted inside the synagogue and over ten 18th-20th century finds were discovered: coins, buttons, nails, empty cartridges, and sherds of household pottery and stove tiles. A fragment of a Torah ark (Heb. aron kodesh) foundation, two tile stove pads, and fragments of earlier floors were also found.