Filosofija ir gimtoji kalba

LTKlausimas, kuria kalba filosofas turėtų filosofuoti, regis, yra labai paprastas, kaip ir atsakymas į jį: filosofuoti derėtų ta kalba, kuria yra mąstoma - juk filosofijos stichija yra mąstymo, tik ne bet kokio, o būtent prakalbinto ir įkalbinto mąstymo stichija. Jei nėra visiškai nutautėjęs, žmogus mąsto gimtąja kalba, o dar tiksliau tariant, motinos kalba, tad atsakymas į klausimą, kuria kalba labiau tiktų filosofuoti, jau savaime rodosi visiškai aiškus ir paprastas, ypač žvelgiant iš kasdienės ir asmeninės patirties požiūrio taško: filosofuoti derėtų gimtąja kalba, motinos kalba. Vis dėlto klausimas, kuria kalba filosofas turėtų filosofuoti, nepaisant jo tikro ar tariamo lengvumo, yra esminis filosofinis klausimas, reikalaujantis apmąstymo ir gilesnės teorinės analizės. Nors kasdienę patirtį ir sveiką protą atitinkanti pradinė nereflektuota intuicija, kad filosofuoti labiau tiktų gimtąja kalba, laikytina teisinga tiesiog savaime, pageidautina pateikti ir šią įžvalgą paremiančių teorinių argumentų - tai ir sieksime padaryti šiame straipsnyje. [Iš straipsnio, p. 285]