Kupiškio piliakalnis

LTKupiškio, Aukštupėnų piliakalnis (UK 23819) yra Kupiškio miesto Š dalyje, 8–20 m aukščio kalvoje, kurią iš Š supa Aukštupio upelis, iš V – Lėvens slėnis, iš R-užpelkėję daubos, kalva P siekia gretimą aukštumą. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 110x40 m dydžio, su pylimo pėdsakais jos P gale. Š, R ir P šlaituose 4–4,5 m žemiau aikštelės krašto buvo iškastas griovys, už kurio supiltas 280 m ilgio pylimas. Piliakalnio R ir P papėdėje 5 ha plote matomi papėdės gyvenvietės pėdsakai. LNM ir Kupiškio krašto muziejuje saugoma keliasdešimt lipdytos keramikos šukių lygiu, grublėtu ir gnaibytu paviršiumi. Piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Piliakalnis anksčiau netyrinėtas, jo mokslinio pažinimo iniciatyvos ėmėsi Kupiškio rajono savivaldybė, kurios užsakymu-siekiant nustatyti kultūrinio sluoksnio paplitimą ir storį piliakalnio aikštelėje-2017 m. atlikti geoarcheologiniai ir geofizikiniai žvalgymai. Geoarcheologiniai žvalgymai atlikti naudojant geologinius kalamus gruntotraukius. [...] [p. 106].

ENIn 2017, geoarchaeological and geophysical investigations were conducted at Kupiškis Hillfort in order to determine the incidence and thickness of the cultural layer. A survey was conducted on the hillfort’s hill using a driven soil probe (150 boreholes), a magnetometer, and georadar. Based on the observation of the lithostratigraphy and radargrams, it was determined that the hillfort had been created on the central raised part of an oblong hill. No cultural layer was discovered in the middle of the enclosure; the anthropogenic sediments were concentrated on the enclosure’s edges, at a distance of up to 10 m from the enclosure’s slope. At this location, natural layers were sometimes reached at a depth of 1.5–2 m and sometimes not. Based on the stratigraphy of the sediments, it was possible to distinguish several stages in the hillfort’s development. The humous lower horizons should be connected with domestic and economic activities and permanent habitation on the hillfort. The horizons of burnt ruins and the increased magnetic susceptibility in places show periods of fire and reconstruction. But without an investigation, it is impossible to determine the number and chronology of these periods.