Anapus administracinių kriterijų: kokybės atpažinimo aspektai humanitariniuose moksluose

LTŠio straipsnio tikslas – išskirti vidinius humanitarų bendruomenės formuluojamus mokslinių tyrimų kokybės kriterijus. Straipsnyje tvirtinama, jog šiais kriterijais implicitiškai remiamasi mokslininkams priešinantis administracijos vykdomam mokslinių tyrimų vertinimui. Šių kriterijų analizė parodė, kad juos galima skirstyti į tris grupes – tyrimo naujumą (originalumą, inovatyvumą); tyrėjo meistrystę (gebėjimą atlikti pavyzdinius tyrimus ir juos aprašyti); tyrimo poveikį (tiek naujiems tyrimams, tiek socialinei-politinei aplinkai). Straipsnio autoriai teigia, kad būtent iš šių perspektyvų turėtų būti kildinami relevantiški administraciniai humanitarinių mokslų vertinimo kriterijai. Pagrindiniai žodžiai: humanitariniai mokslai, mokslinių tyrimų kokybė, naujumas, meistrystė, poveikis. [Iš leidinio]

ENThe present article seeks to discern the criteria or the quality of research, formulated and accepted within the scholarly community of the humanities. We argue that the scholars implicitly use these criteria opposing administrative evaluation. The analysis of these criteria revealed that they might be summarized in three broad categories – the novelty (originality, innovativeness) of the research; the excellence of the researcher (ability to conduct and describe the research); and the impact (academic as well as social-political). We argue that relevant criteria for the administrative evaluation of research in the humanities should draw on these perspectives. Keywords: humanities, quality of research, novelty, excellence, impact. [From the publication]