Baladės žanro schema kaip rašymo forma: Icchoko Mero "Ant ko laikosi pasaulis"

LTStraipsnyje, teoriniu instrumentu pasitelkus kognityvinę poetiką, analizuojama žanrinio hibridiškumo problema Icchoko Mero romane-baladėje "Ant ko laikosi pasaulis". Remiantis literatūrologo Peterio Stockwello mintimis ir žanrą suvokiant kaip schemą, pagal kurią konstruojamas pasakojimas apimant laiko, vietos, kalbėtojo ir jo santykio su kitais pateikimą, formaliuosius naratyvo aspektus, aiškinamasi, kaip įtrauktas baladės hipožanras perkeičia romano kaip prozos teksto schemą. Bene ryškiausiai I. Mero įtrauktas baladiškumas skleidžiasi naudojamais tautosakos motyvais – pasikartojančiais liepų ir alyvų vaizdiniais, santykių ir suvokimo deiksės rodo, kad Veronika savo gyvenimą suvokia lygindamasi su liepa. Ši paralelė išryškina du esminius jos vaidmenis (moterį-mylimąją ir moterį-motiną), kaip būdinga baladei, abu neišsipildžiusius. Laikas, vieta romane taip pat pateikiami baladiškai: nors siužetas vystomas skaudžiausių XX a. vidurio istorinių įvykių kontekste, teksto centre – mažo žmogaus likimas, vaizduojamas kuriant dramatišką, baugią, skaudžią atmosferą ir nuotaiką. Kaip trečias hipožanras įtraukti teismo protokolai dar labiau išplečia romano žanro ribas ir leidžia akcentuoti kaltės, atgailos, nusikaltimo ir bausmės temas. Tekstine deikse apimami naratyvo ypatumai rodo, kad epizodai konstruojami pagal baladišką principą in media res, vartojami trumpi, kelių žodžių sakiniai, lakoniškos pastraipos, vietomis vizualiai primenančios poetinį tekstą. Kitaip nei įprastame proziniame tekste, čia svarbus tampa atskiro žodžio skambesys, vaizdinių, frazių pasikartojimai, leitmotyvai. Trumpi sakiniai verčia stabčioti ir tekstą analizuoti kaip poetinį, gilintis į vaizdinių semantiką. Sukurta trijų žanrų struktūra maksimaliai įdarbina ir kartu provokuoja skaitytoją.I. Mero tekstas išlieka universalus, geba kalbėti ir dabartiniams skaitytojams. Raktažodžiai: žanrinis hibridiškumas, romanas-baladė, kognityvinė poetika, Icchokas Meras. [Iš leidinio]

ENUsing cognitive poetics as a theoretical instrument, the article analyzes the problem of genre hybridity in Icchokas Meras’s novel-ballad "What the World Rests On". Based on the works of the literary scholar Peter Stockwell and understanding the genre as a scheme according to which a narrative is constructed including the presentation of time, place, the speaker and his relationship with others, and the formal aspects of the narrative, it is explained how the introduced hypogenre of the ballad changes the scheme of the novel as a prose text. The balladism introduced by Meras is perhaps the most evident in folklore motifs – the repeated images of linden trees and lilacs. Relation and perceptual deixis show that Veronika perceives her life by comparing it to a linden tree. This parallel highlights her two essential roles (woman-lover and woman-mother), typical of the ballad, both of them are unfulfilled. Time and place in the novel are also presented in a balladic way: although the plot is developed in the context of the most painful historical events of the 20th century, the fate of a person is in the center of the text, depicted by creating a dramatic, scary, and painful atmosphere and mood. As a third sub-genre, court records further expand the genre boundaries of the novel and allow emphasizing the themes of guilt, repentance, crime, and punishment. The peculiarities of the narrative included in the textual deixis show that the episodes are constructed according to the balladic principle, using in media res situation as a way to represent the plot’s events. Short, few-word sentences, and laconic paragraphs are visually reminiscent of poetic texts in some places. Unlike in a usual prose text, the sound of a single word, the repetition of images, phrases, and leitmotifs become important here.Short sentences make the reader stop and analyse the text as poetic, delving into the semantics of images. The created structure of three genres maximally engages and simultaneously provokes the reader. Meras’s text remains universal and able to speak to current readers as well. Keywords: genre hybridity, novel-ballad, cognitive poetics, Icchokas Meras. [From the publication]

• Baladė apie baudžiamą dukterį: interpretavimo perspektyva / Modesta Liugaitė-Černiauskienė. Tautosakos darbai 2014, 48, p. 11-28.
• Klasikas Juozas Baltušis šalia autsaiderio Icchoko Mero / Loreta Mačianskaitė. Lituanistica. 2010, Nr. 1/4, p. 116-128.
• Medžių mitologizavimas tradicinėje lietuvių kultūroje / Libertas Klimka. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 18-39.
• Prozos būsenos, 1988-2005 / Jūratė Sprindytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 290 p.
• The Symbolic capital of ideologically untainted writers : Estonian, Latvian, and Lithuanian small novels / Jūratė Sprindytė. Baltic memory : processes of modernisation in Lithuanian, Latvian and Estonian literature of the Soviet period. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. P. 83-96, 234.