Vaizduotės gamyba Juliaus Kaupo literatūrinėse pasakose

LTRemiantis filosofo Ernsto Cassirerio mąstymo formų ir mąstytojo Wolfgango Iserio vaizduotės gamybos teorijomis, straipsnyje analizuojamas lietuvių išeivijos autoriaus Juliaus Kaupo pasakų rinkinys „Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose“. Pagrindinis dėmesys tyrime skiriamas maginei, mitinei, religinei, meninei, egzistencinei ir santykinai mokslinei literatūrinio mąstymo formoms ir jų raiškai minėtame pasakų rinkinyje. Straipsnyje taip pat kalbama apie mąstymo epistemologiją, paradigmatiką ir metodologijas, kurios svarbios norint giliau ir turiningiau suprasti minėtų mąstymo formų raišką J. Kaupo pasakose. Straipsnio pabaigoje prieinama išvada, kad analizuotas pasakų rinkinys yra žmogaus prigimties, lietuvių pasaulio ir apskritai visos tikrovės gyvybingumo liudijimas. Skirtingai nei įprasta XX a. antrosios pusės socialinei ir politinei teorijai ir jos kritikai, J. Kaupas savo pasakų mąstymo formomis, jų funkcijomis formuoja ne vartojimo arba paklusnumo galiai vaizdinius, o humanistinę laisvę ir tiesą, gėrį bei grožį teigiančią vaizduotę. Raktažodžiai: Julius Kaupas, tarpukario Kaunas, literatūrinės pasakos, mąstymo formos, vaizduotės gamyba. [Iš leidinio]

ENThe article analyses a collection of fairy tales tales "Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose" ("Doctor Kripštukas in Hell and Other No Less Interesting Fairy Tales Written in the Secret Chronicles of Kaunas") by the Lithuanian emigre author Julius Kaupas, on the basis of Ernst Cassirer's forms of thinking and Wolfgang Iser's production of imagination theories. The research focuses on the magical, mythical, religious, artistic, existential, and conditionally scientific forms of literary thinking and their expression in the collection of tales. The paper also discusses the epistemology, paradigmatics, and methodologies of thinking, which are important for a deeper and richer understanding of the realisation of the above-mentioned forms of thinking in Kaupas's tales. The article concludes by stating that the analysed collection of fairy tales is a testimony to human nature, the vitality of the Lithuanian world, and the reality in general. Unlike the usual social and political theory of the second half of the 20th century and its criticism, the forms of thought and their functions in Kaupas’s fairy tales do not form the images of consumerism or obedience to power, but rather a humanistic imagination that affirms freedom and the truth, the good and the beautiful. Keywords: Julius Kaupas, interwar Kaunas, fairy tales, forms of thought, production of imagination. [From the publication]

• Julius Kaupas : gyvenimas ir kūryba / Laimutė Tidikytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 254 p.
• Kultūrinė atmintis Juliaus Kaupo literatūrinėse pasakose / Aurelija Mykolaitytė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 31, p. 119-126.
• Velnias Rudolfo Blaumanio ir Juliaus Kaupo pasakose / Laimutė Adomavičienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 31, p. 127-136.