LTBazilijus Cezarietis (329–379) savo "Homilia dicta tempore famis et siccitatis" reaguoja į sausros sukeltą badmetį ir į siaučiant stichijai išryškėjusias socialines problemas. Pirmiausia jis įvardija stichijos priežastis: žmogaus nuodėmę ir artimojo meilės stoką, nenorą pagelbėti vargšams. Paskui parodo žmogiškosios ir krikščioniškosios elgsenos imperatyvus ir pasiūlo konkrečių priemonių, padėsiančių nutraukti badmetį. Straipsnyje siekiama sistemiškai sugrupuoti ir išanalizuoti Šventuoju Raštu bei teologiniais argumentais paremtus Bazilijaus svarstymus. Plačiau aptariami trys teminiai blokai: moralinis-dvasinis, socialinis-bendruomeninis ir teleologinis-teologinis. Šie teminiai blokai padeda geriau suprasti giliausias priežastis, dėl kurių Bazilijus norėjo kuo skubiau keisti susidariusią situaciją, ir atskleidžia jo siūlomas konkrečias veikimo sąlygas bei priemones. Raktažodžiai: Bazilijus Cezarietis, badmetis, sausra, nuodėmė, atgaila, artimojo meilės darbai, eschatologija. [Iš leidinio]
ENBasil of Caesarea (329–379), in his "Homilia dicta tempore famis et siccitatis", responds to the famine caused by the drought and to the social problems that emerged during the calamity. He first identifies the causes of the calamity as human sin and the lack of love of neighbour towards the poor. He then shows the imperatives of human and Christian behaviour and proposes concrete measures to end the famine. The paper seeks to systematically group and analyse Basil’s reflections based on Scripture and theological arguments. Three thematic blocks are discussed: the moral–spiritual, the social–communal and the teleological–theological. These thematic blocks provide a better understanding of the deeper reasons behind Basil’s desire to change the situation as soon as possible and reveal the concrete conditions and means of action that Basil proposes. Keywords: Basil of Caesarea, famine, drought, sin, repentance, works of charity, eschatology. [From the publication]