Teisėjų kolektyvinių darbo teisių įgyvendinimo ypatumai

LTTeisėjai turi pagrindines kolektyvines teises, t. y. jie, atstovaujami tinkamai įgaliotų profesinių organizacijų, turi teisę dalyvauti socialinės partnerystės procesuose, taip pat ir teisę nustatyta tvarka inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso ir teisę streikuoti. Norėdami maksimaliai jas realizuoti, teisėjai turi užsitikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl jiems siūloma atitinkamai koreguoti jau veikiančių teisėjų profesinių organizacijų įstatus arba steigti teisėjų profesinę sąjungą. Socialinės partnerystės, kurioje dalyvauja teisėjai, specifiką lemia jų teisinio statuso ypatumai. Teisėjų atstovams derinant teisėjų darbo, socialinius ir ekonominius interesus tiek, kiek jie susiję su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu, darbdaviui plačiąja prasme atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu nesusiję teisėjų interesai gali būti derinami (i) teisėjams dalyvaujant Visuotiniame teisėjų susirinkime ir konkretaus teismo, kuriame teisėjas atlieka savo pareigas, teisėjų susirinkime, (ii) tinkamai įgaliotoms teisėjų profesinėms organizacijoms derantis su Teisėjų taryba tose srityse, kuriose ši įgyvendina darbdavio plačiąja prasme atstovo pareigas. Teisėjų tarybos kompetencija, be kita ko, apima ir teisėjų darbo, socialinių ir ekonominių interesų atstovavimą, todėl jei teisėjai nori pasiekti palankiausių rezultatų, šioje srityje turėtų būti efektyvus Teisėjų tarybos ir teisėjams atstovaujančių profesinių organizacijų bendradarbiavimas. Reikšminiai žodžiai: teisėjų teisinis statusas; socialinė partnerystė; kolektyvinės teisėjų darbo teisės; teisėjų kolektyvinis atstovavimas; teisėjų profesinės organizacijos; teisėjų teisė į streiką. [Iš leidinio]

ENJudges have basic collective rights, i.e., they, being represented by duly authorized professional organizations, have the right to participate in social partnership processes, including the right to initiate a collective labor dispute for their interests and the right to strike. In order to fully realize these rights, judges must ensure adequate representation of their interests, so they are offered the ability to adjust the statutes of already operating professional organizations of judges or to establish a trade union of judges. The specifics of the social partnership in which judges participate are determined by the specifics of their legal status. When judges’ representatives combine their work, social and economic interests to the extent that they are related to the need for additional budget allocations, the employer is represented in the broadest sense by the Government of the Republic of Lithuania or an institution authorized by it. The interests of judges, which are not related to the need for additional budget allocations, can be combined (i) by the participation of judges in the General Meeting of Judges, and in the meeting of judges of the specific court where the judge performs their duties, and (ii) by the duly authorized professional organizations of judges negotiating with the Council of Judges in the areas where the latter fulfils the duties of the employer’s representative. The competence of the Council of Judges includes, among other things, the representation of judges’ work, social and economic interests; therefore, in order to achieve the most favorable result for judges in this area, effective cooperation between the Council of Judges and professional organizations representing judges should be aimed for in this area. Keywords: legal status of judges, social partnership, collective rights of judges, collective representation of judges, professional organizations of judges, judges' right to strike. [From the publication]

• Kolektyvinė darbo teisė / Tomas Bagdanskis, Ramunė Guobaitė-Kirslienė, Rytis Krasauskas, Ingrida Mačernytė-Panomariovienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013. 508 p.
• Social partnership as a method of legal regulation of employment relations: the case of Lithuania / Rytis Krasauskas, Ingrida Mačernytė-Panomariovienė. Baltic journal of law & politics. 2022, Vol. 15, Nr. 2, p. 1-28.
• Teisėjo nepriklausomumo garantijos ir jų užtikrinimas Lietuvoje / Rasa Ragulskytė-Markovienė. Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui / redaktorių kolegija: Agnė Tvaronavičienė, Jolita Miliuvienė, Juta Večerskytė, Eglė Bilevičiūtė, Toma Birmontienė, Ieva Deviatnikovaitė, Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Milda Vainiutė, Jolanta Zajančkauskienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. P. 185-233.