Naujas piliakalnis Šalčininkų rajone

LT2017 m. autorius, asmenine iniciatyva vykdydamas Šalčininkų rajono paviršinį žvalgymą, identifikavo naują piliakalnį Dieveniškių kilpos Š dalyje. Jį siūloma įtraukti į NKVR. Dainavėlės piliakalnis (Poškonių sen.) yra 320 m į PV nuo kanalizuotos Gaujos upelio dešiniojo kranto, 400 m į PR nuo valstybinės Lietuvos–Baltarusijos sienos, 4,18 km į R nuo kelių Žališkės–Mištautonys–Širviai (3922) ir Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai (104) sankryžos. Maždaug už 10,45 km į P–PR yra Bėčionių piliakalnis (UK 33586). Dainavėlės piliakalnis yra valstybės sienos apsaugos zonoje ir patenka į Dieveniškių istorinio regioninio parko teritoriją. Piliakalnis preliminariai datuojamas geležies amžiaus pirmąja puse (III a. pr. Kr.-II a.). Jo aikštelėje, ypač žemėjančioje jos P pusėje, vietomis pastebimas daugiau nei 45 cm storio juodos spalvos anglingas kultūrinis sluoksnis. Aikštelės pakraščiuose rasta degusių riedulių, smulkių lipdytinių molinių indų šukių brūkšniuotu išoriniu paviršiumi. Saugotina objekto teritorija užima 8,64 ha plotą. [...] [p. 514-515, 518].

ENDainavėlė hillfort (Dieveniškės promontory, Šalčininkai district) is on the higher S–SE part of an erosional ridge, one of the separated lateral ridges of a SE–S running, broad, severely eroded moraine crest. The hillfort’s enclosure runs NW–S and is an irregular oval 95 m in length. It consists of two parts: the lower NW enclosure consists of a 28 m long NW–SE part and a 27–30 m wide SE part, while the S higher enclosure is 64 m long NW–S and up to 57–59 m wide, with an elevated central part and a slope with a visible drop of about 1.5 m to the S–SE. At the convergence of these two enclosures there was probably a small bank with ditches on both sides. The slope at the NW end of the hillfort’s enclosure drops 1.5–1.6 m fairly precipitously to a 40–50 cm deep, 9 m wide (at the top) ditch, which was dug at the slope’s foot. Beyond this ditch there appear to be the surviving remains of a bank up to 30 cm high and 4 m wide at the base. Approximately 2.5–4 m below the edge of the enclosure, the hillfort was encircled by a ring ditch with a bank beyond it, of which now only a clear terrace survives, especially at the hill’s various-sized spurs. The hillfort’s slopes are steep, up to 33 m high, with a 2.5–4 m high upper part with artificially steepened slopes. The hillfort was preliminarily dated to the 3rd century bc-ad 2nd century. A 20–45 cm thick cultural layer with burnt boulders and small sherds of brushed pottery was observed in places in its enclosure. The hillfort has been especially severely disturbed by erosion caused by ploughing over a long period.