Internalizuoto heteroseksizmo paplitimas tarp Lietuvoje gyvenančių LGBQ+ asmenų ir jo sąsajos su psichologine gerove bei socialinėmis patirtimis

LTTyrimo tikslas – įvertinti internalizuoto heteroseksizmo paplitimą tarp Lietuvoje gyvenančių LGBQ+ asmenų bei jo sąsajas su LGBQ+ asmenų psichologine gerove ir socialinėmis patirtimis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas internete, naudojant elektroninę apklausą. Duomenims rinkti taikyti klausimynai: „Atnaujinta reakcijos į homoseksualumą skalė, RHS-R“, „Atsiskleidimo inventorius“, „Kasdienės diskriminacijos skalė, KDS“, „Daugiafaktorė subjektyviai suvokiamos socialinės paramos skalė, MSPSS“, „Kessler psichologinio distreso skalė, K10“, „Geros savijautos rodiklis, PSO-5“, „Trumpoji atsparumo skalė, BRS“. Tyrimo imtį sudarė 181 LGBQ+ asmuo, iš jų 84 (47,5 proc.) moterys, 66 (37,3 proc.) vyrai ir 27 (15,3 proc.) kitos nedvinarės lyties asmenys. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 60 m. (M = 28,01, SD = 8,54). Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis (Nr. P-ST-22-211), atliktas gavus Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų atitikties pagrindiniams tyrimų profesionalumo ir etikos principams vertinimo komiteto leidimą (Nr. EKL-2022.1).Tyrimo rezultatai. Nustatyti statistiškai reikšmingi, bet silpni ryšiai tarp didesnio internalizuoto heteroseksizmo ir vyresnio amžiaus, retesnio seksualinės orientacijos atskleidimo, mažesnės subjektyviai suvokiamos socialinės draugų, šeimos ir partnerio paramos, stipriau išreikšto psichologinio distreso, mažesnio psichologinio atsparumo ir silpnesnio priklausymo LGBQ+ bendruomenei jausmo. Taip pat pastebėti reikšmingi internalizuoto heteroseksizmo išreikštumo skirtumai tarp lyčių ir asmenų, gyvenančių įvairaus dydžio gyvenamosiose gyvenvietėse, taip pat tarp asmenų, išgyvenančių konfliktą tarp savo seksualinės orientacijos ir religinės tapatybės bei tokio konflikto neišgyvenančių. Išvados. Lietuvoje gyvenantys LGBQ+ asmenys pasižymi vienu aukščiausių internalizuoto heteroseksizmo išreikštumų Europoje, kuris gali būti siejamas su nepalankia socialine aplinka (palaikymo trūkumu ir negalėjimu atskleisti savo seksualinės orientacijos) bei psichologiniu distresu. Reikšminiai žodžiai: internalizuotas heteroseksizmas, LGBQ+, psichologinis distresas, socialinės patirtys.

ENThe study aims to assess the prevalence of internalised heterosexism among LGBQ+ people living in Lithuania and to evaluate its associations with psychological wellbeing and social experiences of LGBQ+ people. Materials and methods. The study was conducted online, using the electronic survey. Questionnaires used to collect data: „Reaction to homosexuality Scale – Revised, RHS-R“, „Outness Inventory“, „Everyday discrimination scale, EDS“, „Multidimensional Scale of Perceived Social Support, MSPSS“, „Kessler psychological distress scale, K10“, „Well-being index, WHO-5“, „Brief resilience scale, BRS“. The sample consisted of 181 LGBQ+ participant from whom 84 (47.5 %) were women, 66 (37.3 %) were men and 27 (15.3 %) were other gender. The age of participants ranged from 18 to 60 years old, (M = 28.01, SD = 8.54). The research was funded by the Research Council of Lithuania (No. P-ST-22-211), and has received the permission from Vytautas Magnus university’s Psychology Research Ethics and Basic Principles of Professionalism Committee (Nr. EKL-2022.1).Results. Significant but weak associations between higher internalised heterosexism and older age, fewer disclosure of sexual orientation, lower perceived social support from friends, family and significant other, higher psychological distress, lower psychological resilience and lower connectedness with LGBQ+ community. Also, significant internalised heterosexism differences were found between genders, different social conditions (size of the city or town) and between those with and without conflict between their sexual orientation and religious identity. Conclusions. LGBQ+ people living in Lithuania have one of the highest levels of internalised heterosexism in Europe, which can be associated to unfavourable social environment (the lack of support and not being able to disclose their sexual orientation), as well as psychological distress. Keywords: internalised heterosexism, LGBQ+, psychological distress, social experiences.