Lietuvos vietos valdžios atstovų vertybinių orientacijų dinamika, 1991-2001 : disertacija

LTDisertacijos tikslas nustatyti vietos savivaldos vadovų vertybines orientacijas sąlygojančių socialinių veiksnių bei procesų struktūras ir mechanizmus transformacijos laikotarpyje; parengti Lietuvos vietos savivaldos vadovų vertybinių orientacijų tyrimo bei analizės modelį; ištirti Lietuvos vietos savivaldos vadovų vertybines orientacijas, nustatyti jų kaitos tendencijas 1991 - 2001 metų laikotarpyje bei nustatyti veiksnių, sąlygojančių kaitą, įtaką. Pirmame skyriuje, apibūdintas pokomunistinės transformacijos laikotarpis, jam būdingi ypatumai bei prieštaros, analizuojama ir interpretuojama vietos savivaldos sąvoka bei pateikiami kitų susijusių sąvokų apibrėžimai ir interpretacijos; pateikta Lietuvos vietos savivaldos teisinio pagrindo analizė ir Lietuvos vietos savivaldos tyrimų apžvalga. Antras skyrius skirtas politinės kultūros ir demokratizacijos vertybinių aspektų analizei. Trečiame skyriuje analizuojama „Demokratijos ir vietos valdžios“ (DVV) programos metodologija. Ketvirtame skyriuje pateikiamos socio-demografinės respondentų charakteristikos analizuojama bendra vietos valdžios atstovų vertybinių orientacijų kaita laike, taikant originalias ir modifikuotas DVV programos skales. Penktame skyriuje atliekama vietos valdžios atstovų demokratinių orientacijų 1991-2001 m. laikotarpiu analizė. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe goal of dissertation is to identify structures and mechanisms of social factors and processes underlying normative outlooks of heads of local self-governments during the period of transformation; to develop research and analysis model for studying normative outlooks of heads of Lithuanian local self-government; to examine normative outlooks of heads of local self-government in Lithuania, define how they changed throughout 1991 - 2001 and establish the influence of factors facilitating change. The first chapter characterizes post-Communist transformation period, its distinguishing features and contradictions; the author analyzes and interprets the concept of local self-government and provides definitions and interpretations of other related concepts; (s)he further presents analysis of legal basis for local self-government in Lithuania and an overview of Lithuanian research on local self-government. The second chapter is devoted to political culture and analysis of normative features of democratization process. In the third chapter, the author analyzes the methodology of “Democracy and local self-governments” (DLSG) program. In the fourth chapter, one finds socio-demographic features of respondents, the author analyzes general evolution in normative outlooks of representatives of local self-governments in time by applying original and modified scales of DLSG program. In the fifth chapter, one finds analysis of democratic outlooks of representatives of local self-governments during 1991-2001.