Skaitmeninio marketingo sprendimai vartotojų įsitraukimui į maisto švaistymo mažinimą namų ūkiuose

LTMaisto švaistymas yra pagrindinė daugelio besivystančių ir išsivysčiusių šalių problema, turinti įvairių pasekmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai (Attiq, Habib, Kaur, Hasni, ir Dhir, 2021). Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis 2019 m. susidarė apie 931 mln. Tonų maisto atliekų, iš kurių daugiausiai sudarė namų ūkio atliekos (61 proc.), o tuo metu Europos Sąjungoje (ES) namų ūkiai sukuria daugiau nei pusę visų ES maisto atliekų (47 mln. Tonų). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (2021) pateiktoje informacijoje teigiama, kad preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Tai turi įtakos ne tik gamtai, bet finansinei vartotojo gerovei. Šiais laikais maisto švaistymo priežastys namų ūkiuose yra įvairios, tačiau dažnai susidaro dėl praktikos, kurią vartotojai atlieka savo kasdieniame gyvenime: nuo pirkinių planavimo iki galutinio įsigyto maisto išmetimo (Stefan, van Herpen, Tudoran ir Lahteenmaki, 2013). Taip pat nekreipiamas dėmesys į problemą ir atsakomybės neprisiėmimas (Graham-Rowe, Jessop ir Sparks, 2013). Mokslininkų (Principato, Mattia, Di Leo ir Pratesi, 2020) pastebėjimu, jaunesnio amžiaus arba kuo aukštesnį išsilavinimą turintys vartotojai yra labiau linkę švaistyti maistą negu vyresni arba žemesnį išsilavinimą turintys vartotojai. Taip pat svarbus aspektas yra namų ūkio dydis ir sudėtis. Manoma, kad didesni namų ūkiai, kuriuose auga vaikai, yra labiau linkę švaistyti didesnius maisto produktų kiekius negu mažesni namų ūkiai be vaikų (Principato et al., 2021).Vartotojų įsitraukimas gali būti kuriamas ir vystomas skaitmeninio marketingo sprendimais. Esant pakankamai didelei technologijų pažangai, vartotojus tampa paprasčiau įtraukti įveiklinus mobiliąsias programėles (angl. mobile application). Maisto švaistymo mažinimo procese mobilios programėlės yra naudojamos kaip pagalbinė priemonė naujiems įgūdžiams formuoti: maisto prekių sąrašo sudarymui, maisto produktų galiojimo laiko stebėjimui, receptų paieškai (Farr-Wharton, Choi ir Foth, 2014, Nisar et al., 2021). Atlikus mokslinių tyrimų apžvalgą, galima pastebėti, kad Lietuvoje panašaus tipo tyrimų reta arba jie yra fragmentiški. Šiame darbe vadovaujantis užsienio šalių praktika ir atliktais moksliniais tyrimais, siekiama išanalizuoti Lietuvoje esančių vartotojų įsitraukimą į maisto švaistymo procesą, kai yra įveiklinamos mobilios programėlės. Šiame darbe sprendžiama tyrimo problema – kaip vartotojai įsitraukia į maisto švaistymo mažinimą namų ūkiuose įveiklinus skaitmeninio marketingo sprendimus. Tyrimo objektas – skaitmeninio marketingo sprendimai vartotojų įsitraukimui į maisto švaistymo mažinimą. Tyrimo tikslas – atlikus mokslinių tyrimų analizę ir empirinį tyrimą, išgryninti pagrindinius vartotojų įsitraukimo veiksnius, nuo kurių priklauso vartotojų įsitraukimas į maisto švaistymo mažinimą [Iš Įvado].

ENThe research problem is how external and internal determinants affect consumer engagement in reducing food waste. The aim of the research is to investigate the effect of external and internal determinants on consumer engagement in reducing food waste using quantitative and qualitative research methods. The object of the research is the effect of external and internal determinants on consumer engagement in reducing food waste in households. External determinants include: consequences on nature, tax system, social advertising, online food shops and opinion leaders. Internal determinants include perceived technical convenience and perceived information content while using mobile application. During quasi- experiment 11 participants were divided in to two groups A and B. One group A used a mobile app with functional and informational content features. The other group B used a mobile app with only functional features. The quasi-experiment was followed by semi-structured interviews in which participants answered questions about the use of mobile app and external factors which might have an impact on engagement in food waste reduction. The results showed that technical convenience had the biggest impact on consumer engagement in reducing food waste. However, information content did not have a positive effect on engagement. Nevertheless, participants who used app with content and functional features were more interesting in food waste reduction than those who used app only with functional features. It is shows that content in apps is needed, but has to be relevant and well prepared. Of the external factors, the biggest impact for consumer engagement had tax system and the consequences of nature had the least impact. Keywords: consumer engagement, digital marketing, food waste, household, mobile applications.