LTRengdamas rekonstrukcijos projektą pastato savininkas užsakė žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu buvo nustatytas pamatų įgilinimas prie pastato P, R, Š sienos. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų vieta yra Kauno senamiesčio ŠV dalyje, 42 kvartalo ŠR pusėje, prie Kumelių gatvės. Kvartalas suformuotas XV a., jį riboja Šv. Gertrūdos, Kumelių, Raguvos ir M. Valančiaus gatvės. Jame buvusios posesijos buvo orientuotos į M. Valančiaus ir Kumelių gatves. Dabartinis pastatas Kumelių g. 15A pastatytas XX a. I pusėje, R dalyje dalinai panaudojant XVI a. pastato rūsį (Sabakonienė B., Kauno senamiesčio 42 kv. istoriniai tyrimai, KPRPI archyvas, f. 5, b. 339). Pirmieji archeologiniai tyrimai tiesiant šiluminę trasą buvo atlikti 1984 m. Čia užfiksuotas nuo 1,7 m iki 2,7 m storio kultūrinis sluoksnis, datuotas XV–XX a. Detalieji archeologiniai tyrimai 2015–2016 m. buvo atlikti kvartalo Š dalyje prie Šv. Gertrūdos gatvės. Ten ištirtas 1423 m2 plotas, rastas iki 4 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas XVI–XX a. (ATL 2015 metais, 2016, p. 271–276). O. Fediajevas ir L. Girlevičius 2016 m. tyrinėjo sklypo V dalį, kur iki projektinio 3 m gylio buvo ištirtas apie 1200 m2 plotas. Čia rasta XVI–XVII a. mūrinių ir medinių pastatų liekanų, archeologinius radinius sudaro to paties laikotarpio monetos, buitinės keramikos ir krosnių koklių šukės, metalo dirbiniai (ATL 2016 metais, 2017, p. 275–286). Žvalgomųjų tyrimų metu buvo iškasti 3 šurfai prie pastato P, Š, R sienos, ištirtas 4 m2 dydžio plotas. [...] [p. 308-309].
ENDuring the evaluation near the S, N, and E walls of the building at Kumelių st. 15A, three test pits (a total of 4 m2) were excavated. The foundation footing of the S wall is at a depth of 2.4 m, the footing of the N wall is at a depth of 2.3–2.35 m. The foundation of the S wall is arched; the foundation of the N wall could be the same. The E wall was built on the partition wall of a 16th century cellar. 15th–20th century cultural layers had survived only in Test Pit 1, where they were 1.7–1.75 m thick; the cultural layers in Test Pits 2–3 had been destroyed in the 19th–20th centuries.