LTtraipsnyje pateikiami naujos kapitalizmo evoliucinės tipologijos apmatai. Ji pagrįsta marksistine gamybos būdo samprata, kuri gamybinių jėgų ir nuosavybės santykių gamybos priemonėms pobūdį laiko skiriamuoju gamybos būdo bruožu. Atmetama Karlo Marxo tezė, kad kapitalistiniai gamybiniai santykiai nebeatitinka gamybinių jėgų. Pagrindžiamas požiūris, kad gamybinių jėgų raida lemia nuoseklią kapitalistinių gamybos būdų kaitą. Pasiremiant Nikolajaus Kondratjevo ir Josepho A. Schumpeterio ilgųjų verslo ciklų teorijomis, gamybinių jėgų raidoje nuo pramoninės revoliucijos laikų XVIII a. pabaigoje išskiriamos penkios technologinės ekonominės paradigmos. Kiekviena jų yra atskiro kapitalistinio gamybos būdo pagrindas. Penkias ilgąsias Kondratjevo bangas atitinkantys penki kapitalistiniai gamybos būdai yra pagrindiniai evoliuciniai kapitalizmo tipai. Tai 1) individualių ir šeimyninių įmonių savininkų lokalinis kapitalizmas, 2) smulkių ir vidutinių uždarųjų akcinių bendrovių (korporacijų) lokalinis kapitalizmas, 3) stambiųjų privačiųjų korporacijų nacionalinis kapitalizmas, 4) valstybės reguliuojamas viešųjų korporacijų nacionalinis kapitalizmas, 5) globalizuotas investicinių fondų transnacionalinis kapitalizmas. Šie tipai gali būti skirstomi į potipius (pavyzdžiui, liberalus ir koordinuotas kapitalizmas kaip 4-ojo tipo potipiai). Siūloma tipologija tinka tik labiausiai išsivysčiusių šalių ekonominei sociologinei analizei. Analizuojant šiuolaikinės pasaulinės kapitalistinės sistemos periferijos ir pusiau periferijos socialinę-ekonominę tikrovę, geriau tinka politinio oligarchinio, valstybinio ir valstybinio monopolistinio kapitalizmo tipai. Pagrindiniai žodžiai: kapitalizmas, Nikolajaus Kondratjevo ir Josepho A. Schumpeterio ilgųjų verslo ciklų teorijos, nauja kapitalizmo evoliucinė tipologija.
ENThe paper presents new evolutionary typology of capitalism in outline. This typology is grounded in the Marxist conception of the mode of production that considers as distinguishing features of a mode of production the character of the production forces and that of the property relations for means of production. However, the thesis of K. Marx is rejected that capitalist relation of production are no more adeaquate to production forces. Instead, the view is substantiated that the development of the production forces causes the replacement of one capitalist mode of production by another capitalist mode of production. In the analysis of the development of production forces under capitalism, the ideas of Nikolai Kondratieff and Joseph A. Schumpeter on long business cycles are used. In the development of the production forces since industrial revolution in the late XVIII century, 5 technological economical paradigms are distinguished. Each of them is foundation of a separate capitalist mode of production. 5 capitalist modes of production corresponding to the 5 long Kondratieff waves are main evolutionary types of capitalism. They are (1) local capitalism of individual and family enterprise owners; (2) local capitalism of small and middle closed joint stock companies (corporations); (3) national capitalism of big private corporations; (4) state regulated national capitalism of poblic corporations; (5) globalized transnational capitalism of investition funds. These types can be differentiated into subtypes, like liberal market and coordinated capitalism for type (4). This typology is most adequate for the analysis of the economic life in the advanced countries. In the analysis of the social economic reality from the periphery and semiperiphery of the contemporary world capitalist system, the types of political oligarchic, state and state monopolist capitalism are more useful. Keywords: capitalism, long business cycles.