Savanorystės plėtros tendencijos nevyriausybinėse organizacijose

LTTemos aktualumas. Savanoriška veikla yra susijusi su paieška žmonių, kurie už tai negaus jokios piniginės naudos sau. Neužtenka pažinti savanorišką veiklą – joje reikia nuolat dalyvauti, jausti tokią pat atsakomybę, kaip ir einant į nuolatinį darbą. Besiruošiantieji įsitraukti į šią veiklą ar jau dirbantys savanorišką darbą asmenys turėtų susipažinti ir suvokti esamą šios srities situaciją, kad susidarytų tam tikrą požiūrį apie tai. Savanoriška veikla Lietuvoje apibrėžiama, kaip neprofesinė veikla, vykdoma visuomenės labui ir apimanti tradicinę tarpusavio pagalbą (Nausėdaitė, 2002). Dauguma be užmokesčio dirbančių žmonių prieš kitus jaučiasi nejaukiai dėl tam tikros nuostatos, kad savanoris šiaip ar taip „pelnosi“ iš savanoriško darbo. Taip yra galbūt todėl, kad į savanoriškos veiklos apibūdinimą įeina ypatybė, nusakanti, jog savanoriams atlyginamos visos išlaidos, susijusios su jo atliekama veikla. Tačiau yra sena tradicija, išlaikanti savanorišką veiklą kaip atitinkamą labdaros formą, paremtą altruizmu ir nesavanaudiškumu. Santykiai ir atliekama veikla savanoriškose organizacijose yra nusakomi įsipareigojimais ir dalyvavimu bendruomeniniame gyvenime. Šiuo atveju stabilumas yra pagrindinis veiksnys – jeigu užmezgami draugiški santykiai, tuomet atsiranda dažnų susitikimų būtinybė, padidėja tikimybė, kad pradėję bendrauti savanoriai sunkiau išsiskirs, dėl to gerės bendras darbas, ir kolektyvas, tikėtina, ilgai nepaliks organizacijos. Savanoriavimas suteikia galios žmonėms (Parish, 2003). Jie įgauna patirties, jaučia pasitenkinimą savo darbu, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų ypatybių, kurios išskiria žmones vienus iš kitų. Savanoriška veikla sustiprina ryšius tarp individualybių, kurios yra stiprios socialinės visuomenės pagrindas.Savanoriška veikla padeda kurti pilietiškumo jausmą, kuris dažnai nebesuprantamas daugumos iš mūsų šiandieninės visuomenės atstovų. Savanoriškai veiklai niekada negali pritrūkti jėgų mobilizuoti žmogiškuosius išteklius (Parish, 2003). Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad vis daugiau ir daugiau žmonių yra įtraukiami į įvairių sričių savanorišką veiklą: socialines paslaugas, kultūros programas, aplinkos apsaugą, žmogaus teisių gynimą, sportą bei laisvalaikį. Jaunimas (studijuojantis, dirbantis ir nedirbantis) turi įsitraukti į savanorišką veiklą. Tai jiems suteiktų papildomos patirties ir kvalifikacijos. Ne vienam jaunuoliui savanoriška patirtis galėtų būti pirmas žingsnis būsimos karjeros link (Nausėdaitė, 2001). S. J. Ellis (2002) nuomone, kiekvienas žmogus gyvenime turi savų poreikių. Vieną dieną jis gali turėti galimybę padėti kitiems, bet kitąkart pačiam gali prireikti savanorių paslaugų. Kaip tik dabar galima atstovauti abiejų pusių paslaugoms. Savanoriavimas taip pat yra ir pagalba sau. Minėta autorė mano, kad prisidėjimas savo pastangomis prie kitų darbo kiekvieno žmogaus gyvenimą padaro laimingesnį. Svarbiausia gerbti tuos, kuriems savanoriaujama (Šimkus, 2010). Tyrimo objektas. Savanorystės plėtra. Tyrimo tikslas. Ištirti savanorystės plėtros tendencijas nevyriausybinėse organizacijose. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti savanorystės ir nevyriausybinių organizacijų sampratas; nustatyti savanorystės plėtros tendencijas nevyriausybinėse organizacijose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; dokumentų analizė [Iš Įvado].

ENVolunteerism is related to the search for people who do not provide for a monetary benefit for themselves. It is not enough to know the voluntary work - it needs to be continuously involved, to feel the same responsibility as going into a permanent position. Who want to become involved or are already working in the voluntary work of individuals to access and understand the current situation in this area, to form a view on this. Volunteerism in Lithuania is defined as nonprofessional activities in the public interest and includes the traditional mutual aid. The majority of people working without any payment feel against the others uncomfortable for a number of provisions that just as a volunteer or as getting “profit” from volunteering. This is probably because the definition of volunteering include a feature that defines the volunteers are reimbursed for all costs associated with its ongoing activities. However, there is an old tradition to keep volunteering as a form of the charity based on altruism and selflessness. Relations and activities carried out by voluntary organizations are defined responsibilities and participation in community life. In this case, stability is a key factor - if you create permanent friendly relations, the result of frequent meetings, the need increases the likelihood that the volunteers started to interact more difficult to stand out, it will improve the overall work, and the team is likely to leave the organization a long time. Volunteering gives people the power. They acquire experience, feel satisfaction in their work, depending on age, gender and other characteristics that distinguish people from one another.Volunteerism strengthens the relationship between individuality, which is a strong social basis of society. Voluntary work helps create a sense of citizenship. Volunteering can never run out of forces in the mobilization of human resources. The scientific literature suggests that more and more people are involved in voluntary activities in various areas: social services, cultural programs, environmental protection, human rights, sports and leisure. Young people (students, employed and unemployed) to engage in voluntary activities. This would give them additional experience and qualifications. Not one young volunteer experience could be a first step toward a future career.