Baltijos šalių lizingo plėtrą įtakojančių veiksnių analizė ES kontekste

LTEgzistuojančio investicinių lėšų poreikio akivaizdoje tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu lygmeniu vyksta diskusijos, ar greta įprastinių finansavimo būdų biudžetinių lėšų ir kreditų sąskaita negalima būtų pagalvoti ir apie kitus, teisiškai leistinus finansavimo modelius, kurie taip pat galėtų palengvinti sunkią Lietuvos įmonių, įstaigų, namų ūkių ir netgi savivaldybių biudžetų būklę. Lizingo paslaugų nauda makroekonominiu požiūriu ypač akcentuojama besivystančioms ekonomikoms, kur, kaip teigia Tarptautinė finansų korporacija („Interantional Finance Corporation”, 1996) dauguma verslo vienetų neturi sugeneravę ilgos veiklos ir kreditingumo istorijos, nesukaupta pakankamai užstato, o bankų sektorius neretai dar restruktūrizacijos etape. Krishnan ir Moyer (Krishnan, Moyer, 1994) pabrėžia, jog lizingo paslaugų populiarumas išauga tuomet, kai auga juridinių asmenų bankroto tikimybė – apsvarstomas tikėtinas bankroto kaštų dydis, kuris lizinguojamam objektui yra mažesnis nei kitais būdais finansuojamam turtui. Tyrimo objektas: besivystančių finansinių Baltijos šalių lizingo rinkų ir jau pažengusių ES narių lizingo rinkų tendencijos bei dinamika. Straipsnyje atliekama lizingo porrtfelio dinamikos Baltijos šalyse ir ES šalyse (tarptautinės lizingo asociacijos Leaseurope narėse) analizė, kurios tikslas yra palyginti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir ES narių ekonominės raidos ir lizingo panaudojimo lygį. Atlikus teorinių šaltinių ir praktinių tyrimų apžvalgą tapo akivaizdu, jog lizingo plėtra Baltijos šalyse ir ES narėse šalyse nėra tolygi, o detaliau skirtingą šių kreditavimo paslaugų plėtros ir efektyvumo lygmenį sąlygojančių rodiklių nebandyta analizuoti – trūksta kompleksinės informacijos apie lizingo nacionalinį paplitimą, reiškinio priežastis, kredito rinkos populiariausias paslaugas minėtuose ekonominiuose blokuose.Tyrimo tikslas – išanalizuoti lizingo paslaugų teorines prielaidas bei atlikti šių paslaugų skirtingą dinamiką Baltijos šalyse ir ES sąlygojančių veiksnių analizę, įvertinti rinkų perspektyvas 2010-2011 m. Tyrimo problema: skirtingos savo specifika Baltijos šalių ir ES narių lizingo rinkos iš esmės yra įtakojamos tų pačių makroekonominių rodiklių ir globalių ekonominių procesų, tad tikslinga nagrinėti šių veiksnių įtakos mastą minėtiems dviems ekonominiams blokams. Tyrimo problemos sprendimas: pasitelkus koreliacinę ir regresinę analizę, įvertinti makroekonominių veiksnių įtakos mastą, lizingo portfelių jautrumą ir atsižvelgus į ekonomikos prognozes, įvertinti, kaip kis Baltijos šalių ir ES narių lizingo portfeliai 2010-2011 m. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, loginė analizė, lyginamoji analizė, statistinių duomenų analizė, koreliacinės analizės ir daugiamatės regresijos modelių pritaikymas, reikšmių prognozavimas, išvadų sintezė. Statistiniai duomenys gauti iš tarptautinės lizingo asociacijos (Leaseurope) metinių ataskaitų, Eurostat duomenų bazės, nacionalinių statistikos departamentų statistinės duomenų bazės. Atliktas šių duomenų grupavimas, palyginimas, nustatytos pagrindinės tendencijos, išanalizuoti nacionaliniai lizingo paslaugų kokybiniai rodikliai.Tyrimo rezultatai: Susipažinus su Baltijos šalių ir ES narių lizingo rinkos rodikliais (portfelio dinamika, skvarba, objektu), taip pat su teoriškai lizingo rinkai svarbiais makreokonomikos rodikliais, pasitelkus koreliacinės ir daugiamatės regresijos modelius, nustatytas ryšys tarp lizingo portfelio ir BVP, infliacijos tempo, eksporto lygio ir materialinių investicijų apimčių. Ryšio išraiškos metodu pateikiamos šių finansinių paslaugų portfelių reikšmių prognozės 2010-2011 m. Lizingo paslaugų sąvoka šiandien pateikiama gana nevienareikšmiškai, dauguma finansininkų ir ekonomistų iki šiol nesusitaria, dėl lizingo paslaugų pobūdžio – ar tai nuoma, ar investicinis instrumentas, turintis tiek finansinių, komercinių, tiek ir teisinių, ir techninių bruožų. G. Startienė (Startienė, 2002, 274) teigia, jog tai – „ne paprasta nuoma, o specifinė, kuri priartina lizingą prie kredito”. I. Dainauskienė (1996), L. Juozaitienė (2004), V. Vaškelaitis (2006) lizingo paslaugas supranta kaip “netradicinę finansavimo sistemą, jungiančią ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus”, o konkretizuojant teigiama, jog lizingas – „ūkinė veikla, kuriai esant ūkio subjektas sutartiniais pagrindais perleidžia teisę naudotis kitam ūkio subjektui savo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą apibrėžtam ar neapibrėžtam laikotarpiui“. [Iš Įvado]

ENThe article deals with the Baltic states’ and European Union members’ (that are also members of international leasing asocciation Leaseurope) leasing portfolio analysis: the dynamics, the penetration indicators, the investigation of the most common leasing object. The main goal of this article is to analyze the theoretical presumptions of the leasing services and to conduct the main determinants, that effect the different penetration of leasing in the Baltic states and EU. Firstly, the theoretical advantages and functions of leasing services are presented: it was cleared aout, that the main contributors to leasing development are GDP, export level, inflation rate, material investment level and pieces of legislation, abundance of information to the businesses, the international loan ranking of the country, etc. In the result of this research after having analysed the relative indicators, the correlation and regression analyses are performed in order to measure the influation of the determinants and to forecast the volume of leasing services in the Baltic states and EU members in 2010-2011. [From the publication]