Tapybinio veiksmo refleksijos. Apie Jono Juodzevičiaus tapybos parodą

LTTapytoja ir menotyrininkė Agnė KULBYTĖ aptaria dailininko Jono JUODZEVIČIAUS (1947–2020) abstrakčiąją tapybą, šiemet pristatytą retrospektyvinėje parodoje „Nepriklausomi potėpiai“ Kaune, „Meno parko“ galerijoje (kuratorė Violeta Rudinskaitė-Juodzevičienė). Palyginti mažai eksponuota parodose ir menotyrininkų beveik neanalizuota, Juodzevičiaus kūryba tampa pretekstu naujai pažvelgti į abstrakčiojo ekspresionizmo ir veiksmo tapybos estetinių idėjų atspindžius Lietuvos dailėje. Daroma prielaida, kad greta XX a. pabaigoje Vilniuje ir Kaune susiklosčiusių abstrakčiosios tapybos tendencijų Juodzevičiaus paveikslai išsiskiria kaip vadinamosios neformaliosios tapybos atmaina. Čia prasiveržia savitas tapybinį paviršių sureikšminantis gestas, nutolstama nuo bet kokių mimetinio abstrahavimo redukcijų. Tai kelia paradoksalias sąšaukas su pačiais naujausiais abstrakčiosios tapybos (procesualumo, performatyvumo) reiškiniais.

ENThe painter and art researcher Agnė KULBYTĖ discusses the abstract paintings by the artist Jonas JUODZEVIČIUS (1947–2020) shown this year in the retrospective exhibition ‘Independent Brushstrokes’ at the Meno Parkas Gallery in Kaunas (curated by Violeta Rudinskaitė-Juodzevičienė). The work of Juodzevičius, which has so far been overlooked by exhibitions and art critics, is an excuse to take a fresh look at reflections of the aesthetic ideas of Abstract Expressionism and action painting in Lithuanian art. Juodzevičius’ paintings stand out as a kind of informal painting alongside the trends in abstract painting that developed in Vilnius and Kaunas at the end of the 20th century. A unique gesture emerges, emphasising the painted surface and moving away from any reductions of mimetic abstraction. This poses some paradoxical challenges to recent phenomena in abstract painting (processuality and performativity).