Lidijos Meškaitytės miniatiūros

LTJurbarko savivaldybė 2022-uosius paskelbė Lidijos (Lidos) Meškaitytės (1926–1993) metais. Jurbarko krašto muziejuje buvo surengta Lidijos Meškaitytės originalių tapybos darbų paroda. Ji tapo dingstimi įvertinti Meškaitytės kūrybą Lietuvos ir pasaulio meno kontekste. Išskirtinė dailininkės kūryba nepelnytai nuvertinama. Kaip tik tai ir paskatino studijas, kurios ragintų visuomenę diskutuoti, kaip vertinti Meškaitytės kūrybos palikimą ir kokia jo ateitis. Lidija Meškaitytė – žymiausia Jurbarko krašto, Mažosios Lietuvos miniatiūrų dailininkė, kilusi iš Smalininkų apylinkių, Antšvenčių kaimo, ir didesnę gyvenimo dalį nugyvenusi tėvų ūkyje, gimtojoje sodyboje. Patyrusi karo pabėgėlės, vienišos, neįgalios moters sunkų likimą, ji visą gyvenimą liejo akvarelines miniatiūras, kurių analogų nerasime jokiame Lietuvos ir pasaulio meno kontekste. Miniatiūros išsiskiria erdviškumu, spalvų švytėjimu, santūria minimalistine raiška. Kaip savojo krašto kūrėja, ji paliko vizualinį gyvenamosios vietovės ir apylinkių liudijimą, o peizažo, kaip meno žanro, galimybes gerokai išplėtė. Jos unikalus poetinis peizažo traktavimas, absoliuti spalvinė ir erdvinė klausa, autentiškumas nusipelno rimtų tyrimų, o ateityje ir šiuolaikinio meno muziejaus, kuris dailininkę garsintų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Apie Lidiją Meškaitytę rašo menininkė Aušra JASIUKEVIČIŪTĖ. [Iš leidinio]

ENThe town of Jurbarkas declared 2022 the year of Lidija MEŠKAITYTĖ (1926–1993). To mark the occasion, the Jurbarkas Museum prepared an exhibition of her paintings, which was a pretext to evaluate her undeservedly overlooked or underestimated work in the context of Lithuanian and international art. The most celebrated miniature artist from the Jurbarkas region of Lithuania Minor, Lidija (or Lida) Meškaitytė, who came from the village of Antšvenčiai near Smalininkai, lived most of her life on her parents’ farmstead. Having experienced the difficult fate and trauma of being a war refugee and a lone disabled woman, she painted watercolour miniatures throughout her life which have no equivalent in the context of Lithuanian or world art. The miniatures stand out by their spaciousness, their vibrant colours, and their restrained minimalist expression. She left a visual testimony of the countryside around her, and expanded the possibilities of landscape art as a genre. Her distinctive, unique and poetic treatment of the landscape, her absolute sense of colour and space, and her genuineness, deserve serious investigation. Her work will require a good contemporary museum to spread the word about her around Lithuania and the world. The artist Aušra JASIUKEVIČIŪTĖ writes about Lidija Meškaitytė. [From the publication]