Apie Freiburgo dailės ir amatų mokyklą. Antano Mončio laiškai Aldonai ir Jonui Puniškams

LTLietuvių emigracijos į Vakarus odisėjoje Freiburgo miestas ir jo pakraštyje 1946–1950 m. veikusi Dailės ir amatų mokykla1 yra labai svarbi vieta. Ši dailės mokykla buvo ne tik mokymosi, bet ir inteligentijos susitelkimo vieta, reikšmingas lietuvių kultūros Vokietijoje židinys. Freiburge užsimezgę bičiuliški ryšiai neretai nenutrūko ir uždarius mokyklą bei lietuviams pasklidus po pasaulį. Toliau publikuojama Antano Mončio ir Jono bei Aldonos Puniškų korespondencija liudija ilgam išlikusius bendramokslių dvasinius ryšius. A. Mončys savo laiškuose Puniškams mini daugelį bendramokslių iš Freiburgo laikų. Matyti, kad A. Mončys, šiaip jau gana uždaras žmogus, progai atsiradus, visada pabendraudavo su po pasaulį pasklidusiais freiburgiškiais, domėjosi jų likimais. Freiburgo dailės ir amatų mokykla atliko labai svarbų vaidmenį, ugdydama naują lietuvių dailininkų kartą, vėliau kūrusią jau Vakarų pasaulyje. Tarp jų buvo dabar lietuvių bendruomenei pasaulyje jau gana gerai žinomi dailininkai: skulptoriai Antanas Mončys, Elena Urbaitytė, vitražistas Albinas Elskus, instaliacijų kūrėja Elena Gaputytė, keramikas Juozas Bakis, grafikai Romas Viesulas ir Algirdas Kurauskas, tapytojas Vytautas Ignas ir kiti. Vakarų šalyse ne vienas jų toliau studijavo menus, tapo žinomais menininkais ir įnešė savą kūrybinį indėlį į Prancūzijos, JAV, Kanados, Australijos, Didžiosios Britanijos kultūrą [p. 105].