Marginalios vietos ir communitas raiška Valdo Papievio romanuose "Vienos vasaros emigrantai" ir "Ėko"

LTStraipsnyje analizuojamos marginalių vietų – geografinių, socialinių arba kultūrinių periferijų (Robas Shieldsas) reprezentacijos ir communitas – nestruktūruotų liminalių bendruomenių raiška Valdo Papievio romanuose. Analizei atlikti pasitelkiama antropologo Victoro Turnerio communitas teorija, geokritinės prieigos, Michelio Foucault heterotopijos samprata. Straipsnyje vadovaujamasi V. Turnerio pastaba, kad communitas gali būti suvokta tik per santykį su egzistuojančia struktūra. Siekiama atskleisti šių vietų ir bendruomenių reprezentacijų ypatumus, communitas vertybines išraiškas dominuojančios kultūros terpėje, užčiuopti vaizdavimo panašumus ir skirtumus abiejuose romanuose. Atskleidžiama, kad abiejuose romanuose communitas – daugiakultūrės bendruomenės, įgyvendinančios socialinės lygybės, hierarchijos nebuvimo principus, o šių bendruomenių susitelkimo koordinatės dažnai nulemia ir protagonistui reikšmingiausias marginalias vietas. Stuktūrizuotai funkcionuojanti visuomenė arba atmetama („Vienos vasaros emigrantai“), arba nedalyvauja plėtojant siužetą („Ėko“), šiuo atveju visą Paryžių reprezentuojant kaip griūvančią, izoliuotą, periferinę ir heterotopinę erdvę. Nors šių vietų ir bendruomenių reprezentacijos romanuose skiriasi, abiejuose išryškėja autoriaus vertybinės nuostatos – artimo ryšio, lygybės, jautrumo ilgesys materialistiškame, susiskaldžiusiame pasaulyje. Raktažodžiai: Victoras Turneris, communitas, marginalios vietos, liminalumas, struktūra, periferija. [Iš leidinio]

ENThe study analyses the representations of marginal places – geographical/social/cultural peripheries (Rob Shields) – and the expression of communitas – unstructured liminal communities – in the novels of Valdas Papievis. The anthropologist Victor Turner’s communitas theory, geocritical approach and Michel Foucault’s concept of heterotopia are used to implement the analysis. The aim of the study is to reveal the peculiarities of the representations of these places and communities, the formation of communitas, and the expressions of values in the medium of the dominant culture, in order to grasp the similarities/differences of their representations in the two novels. The article is guided by Turner’s observation that communitas can only be understood through its relationship with the effective structure. It is revealed that in both novels, communitas are multicultural communities that implement the principles of social equality and the absence of hierarchy, and that the coordinates of the concentration of these communities often determine the most significant marginal places for the protagonist. The structurally functioning society is either rejected (“Vienos vasaros emigrantai”) or does not participate in the development of the plot (“Ėko”), in this case representing the whole of Paris as a crumbling, isolated, peripheral space. Although the representations of these places and communities are different in the novels, the author’s values – the longing for immediacy, equality, sensitivity in a consumerist, fragmented world – are evident in both novels. Keywords: Victor Turner, communitas, marginal places, liminality, structure, periphery. [From the publication]

• Europos susigrąžinimas Valdo Papievio romanuose / Aušra Jurgutienė. Naujasis Židinys - Aidai. 2021, Nr. 7, p. 25-32.
• Išlaisvinantis paribių sąmoningumas Jurgos Ivanauskaitės ir Ričardo Gavelio romanuose / Gintautas Mažeikis. Inter-studia humanitatis. 2012, Nr. 13, p. 45-66.
• Keli Paryžiaus įvaizdžio aspektai lietuvių literatūroje : imagologinis tyrimas / Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Žmogus ir žodis. 2012, 2, p. 21-30.
• Tautinio tapatumo raiška naujausiuose lietuvių autorių svetur parašytuose tekstuose : (Irenos Mačiulytės-Guilford "Glėbys", Antano Šileikos "Bronzinė moteris" ir "Pogrindis", Valdo Papievio "Vienos vasaros emigrantai" ir "Eiti") : disertacija / Diana Jovaišienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2014. 145 p.