Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio teritorija

LT2019 m. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio (UK 975) teritorijoje (Kelmės r., Tytuvėnų sen., Maironio g. 2, 2A) buvo atlikti žvalgomieji tyrimai numatytų įrengti informacinių stendų vietose. 2019 m. tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio teritorijos Š ir P pakraščiuose ištirti 3 bendro 4 m2 ploto šurfai. Šurfas 1 atidengtas ansamblio teritorijos Š dalyje, jį juosiančios mūrinės tvoros išorinėje pusėje. jame po viršutiniais aplinkos tvarkymo metu XX–XXI a. suformuotais sluoksniais, t. y. nuo 30 cm gylio, prasidėjo 20 cm storio rusvas gruntas su raudonų plytų nuolaužomis, XVII–XVIII a. buitinės bei statybinės keramikos fragmentais, stiklinio indo šuke bei geležine kilpvine. Giliau buvo 10 cm storio griuvenų sluoksnelis su raudonų plytų nuolaužomis, kalkių skiedinio trupiniais. Nuo 60 cm gylio pasiektas 25 cm storio pilko grunto sluoksnis su XVII–XVIII a. buitinės keramikos fragmentais. 85–90 cm gylyje pasiektas įžemis-rudas molis. Greta šurfo ŠR bei PR sienelių šie horizontai buvo sunaikinti XX–XXI a. perkasimo. Šurfas 3 kastas Šv. Jurgio kalnelio V šlaito apatinėje dalyje, į Š nuo laiptų. Iki 50 cm gylio tirti XX–XXI a. suformuoti smėlingi sluoksniai. 35–50 cm gylyje kartu su XX a. pabaigos-XXI a. šiukšlėmis aptiktas žmogaus kaukolės fragmentas bei XVI–XVII a. palaidojimams būdingas vario lydinio kryželis, dekoruotas Švč. Mergelės Marijos, apsuptos angelų, ir Nukryžiuotojo motyvais. [...] [p. 199-200].

ENIn 2019, 3 test pits (a total of 4 m²) were excavated at the site of planned information stands on the grounds of the Tytuvėnai church of the Virgin Mary and the Franciscan monastery complex (Kelmė district, W Lithuania). A cultural layer with 17th–18th century finds was unearthed at a depth of 30–90 cm in the N part of the complex, and, starting at a depth of 60–100 cm, on the slope of the stream Tytuva in the S part of the complex. Yellowish sand with a crucifix and isolated human bones from destroyed burials was excavated at a depth of 50–140 cm on the W slope of the Hill of St. George. The layer was formed through erosional processes, at which time the cemetery on the hill was damaged. As a consequence, the remains of some of the interred individuals could have become strewn on the hill’s slopes.