Kapinės Miesto sode Kaune

LT2019 m. atlikti žvalgomieji tyrimai Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje (UK 22149), Valstybinio muzikinio teatro (UK 10416) parke, vadinamame Miesto sodu. Kauno kvartalas, kurio V dalyje yra Muzikinis teatras su sodu bei gynybinės sienos fragmentas (Kauno miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos (UK 817) su restauruotu Malūninko bokštu (UK 25768)), Š ribojasi su Laisvės alėja, R – su Maironio, P – su Kęstučio, V – su I. Kanto gatvėmis, V dalyje – su Kauno senamiesčiu (UK 20171). Parko Š dalyje yra Lietuvos pasipriešinimo Tarybų Sąjungos okupacijai dalyvio Romo Kalantos aukos vieta (UK 30118). XVIII–XIX a. šioje teritorijoje šalia miesto sienos buvo kapinės. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, 1397 m. iš žygio į Krymą atgabenęs totorių belaisvių ir perbėgėlių, apgyvendino juos keliose kunigaikštystės vietose, tarp jų ir Kaune. Miesto R dalyje 33 kvartalo teritorijoje apsigyveno apie 15 atvykėlių šeimų, todėl dabartinė D. Poškos gatvė iki XIX a. vadinta totorių. Jų vardu pavadinti ir tarp 1610–1625 m. pastatytos gynybinės sienos, juosusios totorių priemiestį iš R, vartai. [...] [p. 127].

ENIn 2019, a field evaluation was conducted in the Kaunas city park, Miesto Sodas. In all, three 5x2 m trenches and five 2x1 m test pits totalling 40 m2 were excavated. Isolated human bones were found almost everywhere in the excavated areas, undisturbed and disturbed burials, which were in coffins, except burial 6, discovered in trenches 1–3 and test pit 4. In all, 6 burials were excavated. the individuals had been interred from a depth of 80 cm in trench 3 to a depth of 2 m in trench 2. Based on the poor grave goods and the 18th-century historical plans, the cemetery should be dated to the late 18th – first half of the 19th century. It was used by members of both the catholic (burial 1) and orthodox (burial 4) churches. Based on the investigation material, it is possible to state that the cemetery occupied almost the entire grounds of the present-day Miesto Sodas. Up until its appearance, a 16th–18th-century cultural layer with finds from that period had formed closer to the defensive wall, less so further to the e of it.