Lavoriškių senkapis

LTLavoriškių kaime (Vilniaus r., Lavoriškių sen.), sklype Gėlių g. 2A 2018 m. pradėjus stadiono įrengimo darbus, sklypo R dalyje kasant drenažo tranšėją, aptikta žmonių kaulų. 2018 m. rudenį sklype atlikti žvalgomieji tyrimai, kurių metu sklypo R dalyje taip pat aptikta nesuardytų palaidojimų. Kapų horizonte rasta XVI–XVII a. keramikos. Likusiose sklypo dalyse nustatyta, kad XX a. II pusėje paviršius performuotas, aukštesnėse vietose nukastas gruntas, žemesnėse – supiltas ir sukeltas paviršius (ATL 2018 metais, 2019, p. 143–145). 170 m į R nuo sklypo Gėlių g. 2A yra XVI–XVII a. geležies perdirbimo įmonės vieta (UK 16530), 600 m į ŠR – XVII–XIX a. Lavoriškių senųjų kapinių vieta (UK 36707). Čia nesuardytų kapų nerasta, galbūt jie sunaikinti ilgalaikio arimo ir žvyrduobės naudojimo metu. XX a. vidurio ir II pusės planuose sklypo Gėlių g. 2A vietoje vaizduojamas buvęs P link žemėjantis reljefas, teritoriją iš V ir P pusių juosė upelis ar vandens griovys, esantis ir dabar. [...] [p. 122].

ENIn 2019, 7 trenches totalling roughly 196 m2 were excavated in the e part of the plot at Gėlių St. 2A in Lavoriškės Village (Vilnius district, e Lithuania) and a 30–90 cm thick, 17th–20th-century cultural layer with 79 burials (41 infant or child, 38 adult) was recorded. The burials had been made in a clay and mixed sandy horizon. In the sandy layer the burials had been made fairly densely, without any clear order, frequently one above another or right beside one another, but in a more orderly fashion in the clay, where a distance was maintained between the burials. The burials, isolated bones, and bone concentrations were discovered from a depth of 30 cm. Two rows of burials were recorded. The individuals were usually interred in coffins with the head oriented to the NW. Some of the burials had been disturbed by a later burial, some by construction work in 2018. The grave goods consisted of buttons, link closures, and metallised straps. The cemetery dates to the 17th–19th centuries. The N part of the cemetery, which is on higher ground, is earlier, 17th–18th century, and the lower S part later, 18th–19th century. The discovered burials are on the W edge of the cemetery. The burials continue to the e, beyond the boundaries of the plot. It is likely that the main part of the cemetery should be at that location. A wet ditch running N–S existed beyond the cemetery’s W boundary.