Bendrieji metodologiniai Vytauto Kavolio kultūros sociologijos principai : disertacija

LTDisertacijoje siekiama ištirti bendruosius metodologinius V. Kavolio (1930-1996), vieno iškiliausių XX a. antrosios pusės lietuvių išeivių mokslininkų, kultūros sociologijos principus, kurie išlieka per visą jos raidos laikotarpį, – tiek ikicivilizaciniame, tiek ir civilizaciniame tarpsnyje, kurie savo pobūdžiu yra filoosofiniai, t.y. būdingi ne tik sociologijai, bet ir kitiems socialiniams bei humanitariniams mokslams. Disertacijoje tiriamas V. Kavolio vaizduojamojo meno sociologijos santykis su T. Parsonso struktūriniu funkcionalizmu, įtakingiausia XX a. 6-7-ojo dešimtmečio pabaigos amerikietiškos sociologijos kryptimi; analizuojama, kiek pasikeičia V. Kavolio požiūris į meno tyrimus literatūros sociologijoje; atskleidžiama V. Kavolio kultūros sociologijos transformacija iš necivilizacinės į civilizacinę kultūros sociologiją; bandoma atsakyti į klausimą, ar bendroji V. Kavolio civilizacijų analizės metodologija nėra eklektiška; atskleidžiamas V. Kavolio civilizacijų analizės santykis su M. Foulcault diskurso analize, kurią V. Kavolis nurodo kaip vieną vaisingiausių sąmoningumo struktūrų tyrimo būdų; tiriama, kaip V. Kavolio civilizacijos sampratoje apibrėžiamas civilizacijos santykis su kultūra, socialine struktūra, gamta bei žmogiškąja prigimtimi (šio santykio nuskaidrinimas leidžia susidaryti išsamų V. Kavolio civilizacijos sampratos vaizdą ir rekonstruoti bendrąsias filosofines visos V. Kavolio civilizacijų analizės prielaidas); bandoma nustatyti V. Kavolio civilizacijų analizės indėlį į civilizacijų studijas. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados bei literatūra.

ENThe doctoral thesis focuses on research carried out by one of the outstanding Lithuanian emigrant scientists V. Kavolis (1930-1996): his general methodological principles of cultural sociology. These principles remain throughout the entire development process of cultural sociology: during both stages – pre-civilization and civilization, and by their origin, they are philosophical, therefore characteristic not only for sociology but also for social other study fields and liberal arts. The thesis explores the relation between V. Kavolis' sociology of visual arts and T. Parson's structural functionalism, the most influential school in the American sociology of the late 1970-ies. The study analyzes the change in V. Kavolis' perception of art research in sociology of literature, shows the transformation of V. Kavolis’ sociology of non-civilization to civilization sociology of culture. Also, the question is raised whether V. Kavolis' general methodology of civilization analysis is not eclectic; the interaction between V. Kavolis’ civilization analysis and M. Foucault’s discourse analysis, used by V. Kavolis as an outstanding research method for the structures of consciousness, is explored. The author examines how V. Kavolis defines interaction between civilization and culture, social structure, nature and human nature (the reflection of this interaction allows one to form a full picture of V. Kavolis’ views on civilization and to reconstruct the basic philosophical assumptions of his civilization analysis); also, one aims to assess the contribution made by V. Kavolis’ civilization analysis to studies of civilizations. The study is composed of introduction, three chapters, conclusions and literature list.