Indijos meninės kultūros recepcija Vakaruose. Lyginamoji orientalistinių paradigmų analizė

LTSiekiant geriau suvokti Vakarų komparatyvinių strategijų prigimtį ir apibrėžti jų taikymą Indijos meninės kultūros pažinimo istorijoje, šioje studijoje keliamas tikslas ištirti pagrindines Vakaruose istoriškai susiklosčiusias orientalistines Indijos meninės kultūros suvokimo ir interpretavimo paradigmas bei jų istorinės kaitos dėsningumus, išryškinant tiesioginę jų priklausomybę nuo Vakarų kultūrinės savirefleksijos programų bei jas įteisinančių metodologinių nuostatų. ptariant Indijos meninės kultūros recepcijos Vakaruose istoriją nuo antikos laikų iki XX amžiaus pradžios, nuosekliai išskiriamos pagrindinės hermeneutinės paradigmos ir įvairiais aspektais aptariamos jų atsiradimo priežastys. Toks žingsnis leidžia suvokti, kaip Indijos meninių įvaizdžių ir simbolių recepcija tapo sudėtine Vakarų kultūros dalimi, o indų kultūros pažinimo modeliai tarnavo Vakarų kultūrinio pranašumo teoriniam pagrindimui. Savo ruožtu šių paradigmų pobūdis rodo pamatinę orientalistinių tyrinėjimų įtaką Vakarų kultūrinės tapatybės kūrimui ir palaikymui. Šioje studijoje aprėpiamas kone pustrečio tūkstančio metų laikotarpis, kuris atspindi daugelį Vakarų kultūrinės tapatybės pokyčių. Tai leidžia suvokti, jog indų meninės kultūros pažinimas tebuvo viena sudėtinių Indijos kultūros recepcijos Vakaruose proceso dalių, grindžiamų kompleksine neeuropinių kultūrų pažinimo ir interpretavimo metodų sistema, kuri tarnavo socialiai aktualių Vakarų kultūros aspektų pagrindimui ar falsifikavimui.Pasirinktas temos analizės pobūdis leidžia formuluoti šiuos disertacijos uždavinius: 1) ištirti pagrindines Vakaruose susiformavusias Indijos kultūros ir meno suvokimo bei interpretavimo paradigmas; 2) parodyti šių orientalistinių paradigmų reikšmę Vakarų kultūrinės savivokos ir tapatybės projektų kūrimui; 3) ištirti Indijos meninės kultūros (vaizduojamojo meno ir rašytinių šaltinių) recepcijos pokyčius Vakarų menotyrinės minties raidoje; 4) išryškinti metodologines Indijos meno istorijos konstravimo Vakaruose nuostatas; 5) kritiškai aptarti Vakarų menotyros analizės strategijų taikymą Indijos nacionalinės kultūros atgimimo programose.

ENThe present study aiming at better understanding of the origins of Wes¬tern comparative strategies as well as their application to the studies of Indian art sets out the purpose to investigate the main paradigms of understanding and interpreting Indian art established in the intellectual and artis-tic culture of the West and to trace the principles of their historical development. It is done while revealing the relationship of these paradigms to the programs of Western cultural reflection and its methodological background. The historical outline of the modes of Indian art reception in the West since the Antiquity to the beginning of the 20th century helps to distinguish the main hermeneutic models and to discuss the motives of their establishment. It is this methodological approach that enables us to understand the way by which certain Indian images and symbols became the integral part of Western culture while the models of understanding Indian culture served for the substantiation of Western cultural identity. Hence, the main purposes of the inquiry are as follows: to explore the main Western paradigms of understanding and interpreting Indian culture and art; to reveal the modes by which these paradigms were introduced into the projects of Western cultural identity; to investigate the transformations of Indian art reception in the context of Western art studies; to explore the methodological premises for the construction of Indian art history; to analyse the exploration of Western strategies of art research in the programs of the revival of Indian national culture.