Aristotelio kategorijų ir Kaṇādos padārthų lyginamoji analizė

LTAristotelio kategorijos (K) ir Kaṇādos padārthos (P) - tai du Vakarų ir Indijos civilizacijų terminai, indologų susieti tarpusavyje XIX a. pradžioje. Vakarų tyrinėtojams pradėjus tirti Kaṇādos (vaišesikos) filosofinę sistemą, išryškėjo atskiri K ir P panašumai, pabrėžti verčiant vaisesikos terminus aristoteliškais terminais. Ilgainiui šis reiškinys įtvirtino aristotelišką vaišesikos recepciją Vakaruose, todėl istoriografijoje K beveik pradėtos tapatinti su P. Siekiant nuodugniai ištirti šią temą, remiantis pirminiais graikiškais ir sanskritiškais šaltiniais, studijoje analizuojami įvairūs K ir P aspektai, o tuomet lyginami parodant K ir P panašumus ir skirtumus. Lyginamosios analizės pagrindu laikoma K ir P intensijos ir ekstensi-jos skirtis, kuria K ir P tyrimo objektas padalinamas į dvi dalis, savyje talpinančias įvairius K ir P aspektus. Pirmoje įvadinėje studijos dalyje apibūdinama Indijos filosofijos recepcija Vakaruose ir apžvelgiama K ir P šaltinių ir tyrinėjimų istorija, ntroji ekstensijos tyrimo dalis apima K-oms ir P-oms priklausančių narių įsvardinimus (jų sąrašus) bei atskirus K (substanciją, kiekybę, okybę, santykį, kur, kada, padėtį, turėjimą, veiksmą ir kęsmą) ir P (santalką, savybę, vyksmą, bendrumą, skirtį, sambūvį ir nebuvimą) narius Trečioji intensijos tyrimo dalis apima žodžių Kropia ir padartha etimologijas, K ir P sampratų susiformavimą bei jų ištakas.

ENThe categories (C) of Aristotle and Padārthas (P) of Kaṇāda are two key terms in Western and Indian civilizations which were matched together at the beginning of the 19th century. When Western scholars began to investigate the philosophical system of Kaṇāda (Vaisesika), many similarities between C and P came to light which were further emphasized by the rendition of Vaisesika terms into Aristotelian vocabulary. Eventually, this phenomenon brought about an Aristotelian reception of Vaisesika in the West which resulted in C and P being almost equal within the scholarly literature. In order to research this topic more thoroughly, the goal of this study was to analyze various aspects of C and P and point out their similarities and differences. The basis for this comparative analysis is the distinction between intension and extension which divides the object of inquiry into two parts which contain varied aspects of both C and P. The first part of the study focuses on the reception of Indian philosophy by the West, the primary sources and interpretations of C and P. The second part (extensional) discusses enumerations and the lists of C and P as well as separate members of C (substance, quantity, quality, relation, where, when, posture, having, action and affection) and P (dravya, guna, karma, samanya, visesa, samavaya and abhava). The third part (intensional) covers etymology of the words Karqyopta and padartha, the genesis of C and P theories and its historical background.